Balio katė
Balio katė (angl. Balinese cat) – kačių veislė, ilgaplaukis Siamo katės variantas. Šių dviejų veislių kačių kūno sudėjimas ir charakteris labai panašūs.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Balio katės atsirado JAV. XX a. šeštajame dešimtmetyje Siamo katė atsivedė ilgaplaukių kačiukų. Taip galėjo nutikti dėl dviejų priežasčių. Pirma, veikiausiai kadaise viena ar daugiau Siamo kačių buvo sumišrintos su ilgaplaukes kate, ir šis faktas ilgai buvo nežinomas. Ilgo plauko genas nepastebimai keliavo iš kartos į kartą, kol galiausiai pasireiškė amerikiečio veislininko katės vadoje. Antra, tai gali būti staigi mutacija, kurių pasitaiko neretai.
Iš pradžių šios katės vadintos tiesiog ilgaplaukėmis Siamo katėmis, bet vėliau pavadinimas buvo pakeistas į Balio kates, nes grakštūs gyvūnėlių judesiai kažkam priminė Balio šokėjas.
Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Balio katės būdas labai primena Siamo katės. Jos protingos, žvalios, iki žilos senatvės žaidžia. Mėgsta žmonių draugiją, bet gali išbūti ir vienos. Puikiai sutaria su kitomis katėmis, joms nereikia savos teritorijos.
Labai priekabios: norėdamos dėmesio, reikalauja jo visa gerkle. Tai prieraišios katės. Paprastai nesipriešina pavadėliui.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Balio katės sudėjimas toks pat kaip Siamo katės. Raumeningas kūnas ilgas ir lankstus. Pasturgalis aukščiau už pirmagalį, kojos ilgos, lieknos, uodega ilga ir plona. Ausys didelės, įstrižos. Smakras tvirtas, bet ne per daug ryškus, nosis be įlinkio, tiesia linija pereina į kaktą. Balio kačių akys įkypos, migdolo pavidalo.
Pusiau ilgas plaukas plonas, šilkinis, prigludęs prie odos. Balio katės žymės (ausys, snukutis, kojos ir uodega) tamsesnės už kūną. Nuo šalčio ar žaizdų šviesesnės kailio vietos bėgant metams tamsėja. Populiariausios yra Balio katės su rudomis-melsvomis, rausvomis-kreminėmis ir šokolado-alyvų spalvos žymėmis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.
