Baisogalos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°38′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.64; 23.72

Baisogalos (Skėmių) valsčius
XIX a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Skėmiai (XIX a.),
Baisogala (XX a.)
186?–1915 m. Šiaulių apskritis
1919–1947 m. Kėdainių apskritis
1947–1950 m. Radviliškio apskritis

Baisogalos valsčius (iki I pasaulinio karo Skėmių valsčius; rus. Скемская волость) buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Baisogala, XIX a. – Skėmiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skėmių valsčius minimas nuo XIX a. vidurio. 1919 m. jis pervadintas Baisogalos valsčiumi. 1923 m. valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 142 gyvenamosios vietovės. Tarpukariu jau buvo aptikta ~200 pilkapių.

1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Sidabravo valsčiui. Baisogalos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (1 apylinkė) ir Šeduvos rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[1] 252 7658 1615
1949[2]
(išsamiau)
186 8 apylinkės

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 7568 gyventojai ir šios gyvenvietės:

  • Andriūnų k.
  • Antanavos dv.
  • Augmėnų k. (Augmenų k.)
  • Avižiškių dv.
  • Avižiškių k.
  • Ažaičių k.
  • Bagdonų dv.
  • Baisogalos dv.
  • Baisogalos mstl.
  • Berezinos dv.
  • Biliūnų k.
  • Biliūnų-Užsienio (Komarišk.) k
  • Blusinės vns.
  • Breiviškės vns.
  • Buniškės vns.
  • Bučiūnų (Vaitkūnų Senių) dv.
  • Būdų (Valatkonių) vns.
  • Būdų vns.
  • Dakniškės dv.
  • Dambavos vns.
  • Degesių (Vypalų) k.
  • Deveikių k.
  • Diauderių k.
  • Dišlių dv.
  • Dišlių k.
  • Gaukių k.
  • Gaukių-Užusienio vns.
  • Gegužynės vns.
  • Gliukių (Bizdelių) vns.
  • Grikynės k.
  • Grubų k.
  • Jadvinpolio dv.
  • Januškonių (Žandariš., Kozlov.
  • Jaskynės vns.
  • Jasnagurgos vns.
  • Juodupių k.
  • Kablių k.
  • Kalvelių k.
  • Kaspariškės vns.
  • Kemėrų k. (Kemerų k.)
  • Kliucų vns.
  • Komariškių k.
  • Kubiliūnų k.
  • Kujališkių vns.
  • Kutiškės vns.
  • Lopų k.
  • Malinuvkos vns.
  • Marilinės dv.
  • Mederdavos plv.
  • Mikonių k.
  • Miškinio (Rubežiškio) vns.
  • Moniūnų dv.
  • Moniūnų k.
  • Naulickų dv.
  • Navadolės dv.
  • Paberželių k.
  • Paberžių vns.
  • Paberžėlių k.
  • Pabiržių dv. Pagojelių k.
  • Pagojų vns.
  • Pagraužupės vns.
  • Pakapės vns.
  • Pakiršinų I dv.
  • Pakiršinų II dv.
  • Pakutenių k.
  • Palonų dv.
  • Palonų k.
  • Pašakių dv.
  • Pašakių k.
  • Pašlapelės k.
  • Pepaliukų k.
  • Pepalių k.
  • Petrų vns.
  • Plikių vns.
  • Ponikelpių dv.
  • Ponikelpių k.
  • Praščiūnų (Rapališkių, Plaukų)
  • Praščiūnų dv.
  • Puočgalos dv.
  • Randžių k.
  • Ritikių k.
  • Salvos vns.
  • Simuniškių k.
  • Sirutiškių dv.
  • Sirutiškių k.
  • Skapiškės dv.
  • Skenių k.
  • Slabados-Užpurvių vns.
  • Slabutkos vns.
  • Stančiškės vns.
  • Trebiškio vns.
  • Treigių dv.
  • Užkapės k.
  • Užpurvių k.
  • Vabalių (Mamačiuvkos) vns.
  • Vabalių dv.
  • Vabalių k.
  • Vainiūnų dv.
  • Vainiūnų k.
  • Valatkonių dv.
  • Valatkonių k.
  • Vardukšnių k.
  • Vertimų k.
  • Vilaikių dv.
  • Vilaikių k.
  • Vilgirdaičių (Rucko) dv.
  • Vilgirdaičių k.
  • Vladislavos (Girvalakių) dv.
  • Zažečos dv.
  • Čialkų dv.
  • Čialkų k.
  • Šabiškio vns.
  • Šasienių k.
  • Šilaliukų k.
  • Šilalių k.
  • Šulnelių vns.

1934 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[3]

  1. Andriūnai
  2. Avižiškiai
  3. Augmenai
  4. Ažaičiai
  5. Biliūnai
  6. Čelkai
  7. Degesiai (Vypalai)
  8. Deveikiai
  9. Dauderiai
  10. Dišliai
  11. Gaukiai
  12. Grikynė
  13. Grubai
  14. Januškoniai
  15. Juodupė
  16. Kabliai
  17. Kalveliai
  18. Kemeriai
  19. Komariškiai
  20. Lopai
  21. Mikoniai
  22. Moniūnai
  23. Paberželiai
  24. Pagojėliai
  25. Pakutėnai
  26. Palonai, bažnytkaimis
  27. Panekelpiai
  28. Pašakniai
  29. Pašlapelė
  30. Piepaliai
  31. Piepaliukai
  32. Praščiūnai
  33. Randžiai
  34. Ritikiai
  35. Simuniškiai
  36. Sirutiškiai
  37. Skemiai
  38. Šasienai
  39. Šilaliai
  40. Šilaliukai
  41. Užkapė
  42. Užpurvė
  43. Vabaliai
  44. Vainiūnai
  45. Valatkoniai
  46. Vardukšniai
  47. Vertimai
  48. Vilaikiai

Dvarai:

  1. Antanava
  2. Avižiškiai
  3. Bagdonai
  4. Berezinė
  5. Bučiūnai
  6. Čelkai
  7. Dakniškės
  8. Dišliai
  9. Jadvinpolis
  10. Marilinė
  11. Mederdavas
  12. Moniūnai
  13. Naulickai
  14. Navadolė
  15. Pakiršinai
  16. Palonai
  17. Panekelpiai
  18. Pašakiai
  19. Praščiūnai
  20. Puočgala
  21. Sirutiškiai
  22. Skapiškiai
  23. Treigiai
  24. Vabaliai
  25. Vainiūnai
  26. Valatkoniai
  27. Vilaikiai
  28. Vilgirdaičiai
  29. Vladislava (Girvalakiai)
  30. Zažečė

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1897 Maralinė Janina Lašienė, gydytoja 1993
1906 Biliūnai Jurgis Jankus, rašytojas 2002
1914 Kemėrai Vladas Bložė, veterinaras 1995
1918 Piepaliai Antanas Butkus, agronomas ir biochemikas 1997
1921 Palonai Vaclovas Balčiūnas, architektas 1996
1924 Palonai Vytautas Kazimieras Balčiūnas, architektas 1978
1932 Juodupiai Vladas Algis Gapšys, inžinierius mechanikas
1932 Vertimai Stasys Budrys, dailėtyrininkas 1970
1932 Augmėnai Leonas Jasiulis, dailėtyrininkas 2004
1933 Vertimai Romualdas Budrys, dailėtyrininkas
1934 Augmėnai Vincas Kisarauskas, tapytojas 1988
1938 Lopai Virginijus Citvaras, veterinaras
1939 Vertimai Algirdas Budrys, klarnetininkas
1949 Palonai Gintautas Akelaitis, kalbininkas 2020
1894 Komariškiai Juozas Šarauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas, Skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas 1941

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
  3. Baisogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 743 psl.