Šėtos valsčius

Koordinatės: 55°17′š. pl. 24°15′r. ilg. / 55.28°š. pl. 24.25°r. ilg. / 55.28; 24.25
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°17′š. pl. 24°15′r. ilg. / 55.28°š. pl. 24.25°r. ilg. / 55.28; 24.25

Šėtos valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šėta
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kėdainių apskritis (1944–1950)

Šėtos valsčius (rus. Шатская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Šėta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kėdainių rajonui (9 apylinkės) ir Ramygalos rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3830 330 kiemų [2] 4 seniūnijos 37
1923 m.[3] 206 6614 1478
1932 m. 162 6327 10 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
207 11 apylinkių [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Gaižūnai Gaižūnų seniūnija Gaižūnų apylinkė
Aukštieji Kapliai? Kaplių seniūnija Kaplių apylinkė
Okainiai - Okainių apylinkė
Paežeriai Paežerių seniūnija Paežerių apylinkė
Pauliukai Pauliukų seniūnija Pauliukų apylinkė
Petraičiai Petraičių seniūnija Petraičių apylinkė
Pručiai Pručų seniūnija Pručių apylinkė
Stagiai Stagių seniūnija Stagių apylinkė
Šėta Šėtos seniūnija Šėtos apylinkė
Vainiūnai Vainiūnų seniūnija Vainiūnų apylinkė
Žeimeliai Žeimelių seniūnija Žeimelių apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 11 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1931 Kirdeikiai Antanas Žekas, aktorius 2015
1950 Lioliai Pranciška Regina Liubertaitė, rašytoja

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 587 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 594 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 49