Ingrijos suomiai
| Inkeriläiset | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~55 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Suomija:25 000 |
| Kalba (-os) | suomių, rusų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | liuteronai |
| Giminingos etninės grupės | suomiai, ižorai |
Ingrijos suomiai, dar žinomi kaip ingrai, ingermanlandai (suom. Inkeriläiset, rus. Ингерманландцы) – suomių etninė subgrupė, istoriškai gyvenusi Ingrijoje, dab. Rusijos Leningrado srityje. Jie kalba suomių kalba, nors didelė dalis šiuo metu vartoja rusų kalbą kaip gimtąją.
Skirtingai nei ižorai ir vodai, kurie yra stačiatikiai, ingrai yra liuteronai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ingrijos suomiai kaip atskiras etnosas formavosi XVII a., kuomet Švedijos valdžia masiškai keldino suomiškai kalbančius kolonistus į naujai užimtas Ingrijos žemes. Dauguma šių atsikėlėlių buvo kilę iš Savonijos (savakotai) ir Karelijos (eiremeisai). Ilgainiui jie tarpusavyje susimaišė, taip sudarydami ingrų tautybę. Juos kartu vienijo bendra kalba ir tikėjimas, kuris skyrė nuo kitų Ingrijos gyventojų. Ta migracija buvo tokia sparti, kad XVII a. pabaigoje Ingrijos suomiai sudarė 73,8 % krašto gyventojų.
XVIII a., kuomet Ingrija sugrįžo Rusijai ir į kraštą ėmė keltis rusai kolonistai, nemažai Ingrijos suomių migravo į Kareliją, tačiau nemaža dalis jų pasiliko, nors ir sudarė mažumą. Iki XIX a. pabaigos jų skaičius išaugo iki 130,5 tūkst., o 1917 m. viršijo 140 tūkst. suomiai Rusijoje išsaugojo savo tapatybę, kalbą. Jų tarpe XIX a. pabaigoje vyko nacionalinis judėjimas. Jie leido savo suomiškus laikraščius (Pietarin Sanomat), nuo 1899 m. rengė dainų šventes.
1917 m. susikūrus TSRS, 1919 m. Ingrijos suomiai sukūrė savo valstybę – Šiaurės Ingrijos respubliką. Jos simbolika iki mūsų dienų laikoma ingrų ir Ingrijos simboliu. 1920 m. respublika prijungta prie TSRS. Nepaisant to, suomiai išsaugojo savo autonomiją, o suomių kalba jų gyvenamuose regionuose buvo oficialiai pripažįstama.
Pradedant 1930 m. TSRS politika suomių atžvilgiu keitėsi, nes jie buvo laikomi nepatikimais. 1929–1931, 1935–36, 1942 m. dauguma jų buvo masiškai tremiami į kitas TSRS vietas, o vietoj jų apgyvendinami rusai. 1937 m. uždarytos suomių mokyklos, uždrausta spauda ir žiniasklaida suomių kalba. Per karą Suomija ir Vokietija kurį laiką kontroliavo Ingriją, iš kurios iškeldino ingrus į Suomiją. Tačiau pasibaigus Tolesniam karui, 1944 m. Suomija grąžino juos atgal į TSRS, kur jie buvo išmėtyti po visą Rusiją.
Ši asimiliacijos ir tremčių politika drastiškai sumažino suomių skaičių: 1989 m. jų tebuvo 67 tūkst., išsisklaidę po visą Tarybų Sąjungą. Po TSRS žlugimo, didelė dalis šių suomių (apie 25 tūkst.) išsikėlė į Suomiją. Nemažai jų jau nemoka suomių kalbos ir susiduria su integracijos problemomis. Mokantieji suomių kalbą, priešingai, netenka savo ingriškosios tapatybės. Rusijoje likusi dalis sudaro apie 20 tūkst.
Suomių skaičiaus dinamika Rusijoje/TSRS
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]