Švedijos Ingrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Svenska Ingermanland
Švedijos Ingrija
Švedijos imperijos dalis
Lob flag moskovskiy.svg
1583 – 1721 Flag of Russia.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Kunigaikštystė (geltona) XVII a.
Sostinė Nienas (1642–1654)
Narva (1654–1721)
Kalbos Švedų kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Pliuso sutartis 1583 m., 1583
 - Ništato taika 1721 m.

Švedijos Ingrija arba Švedijos Ingermanlandija (šved. Svenska Ingermanland) – Švedijos imperijos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 15831595 ir 16171721 m. dabartinės Rusijos Leningrado srities teritorijose (Ingrijos istoriniame regione).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijai pralaimėjus Livonijos karą, 1583 m. tarp Rusijos ir Švedijos pasirašyta Pliuso sutartis, kuria visa Ingrija su Jamo, Koporjės, Ivangorodo tvirtovėmis, perėjo Švedijai. Taip buvo suformuota Švedijos Ingrija, kuri gavo dominijos statusą. Tai reiškė, kad jos gubernatorius buvo tiesiogiai pavaldus karaliui.

Netrukus po to dėl teritorijos kilo dar vienas karas – Rusijos-Švedijos karas (1590-1593), po kurio 1595 m. Tjauzino sutartis pripažino Ingriją Rusijai. Švedija dar kartą atgavo kontrolę regione 1617 m. Stolbovo sutartimi ir įsitvirtino čia beveik šimtui metų. Švedų pastatyta gyvenvietė Nienas (dab. Sankt Peterburgas) tapo svarbiausiu prekybiniu miestu, o 1642 m. – ir administraciniu centru. Tačiau 1654 m. dėl nuolatinės grėsmės centras perkeltas į Narvą valdos vakariniame pakraštyje.

Kraštas buvo nusiaubtas ilgų karų, o be to, senieji vietos gyventojai provoslavai (slavai, vodai, ižorai) bėgo nuo religinio persekiojimo. 1664 m. didžiulėje teritorijoje gyveno vos 15 tūkst. gyventojų. Švedija šią valdą traktavo kaip tam tikrą buferinę zoną su Rusija ir siekė ją apgyvendinti savo kolonistais, taip platindama liuteronų tikėjimą. Pagrindiniai kolonistai buvo suomiškai kalbantys atsikėlėliai iš Karelijos ir Savonijos. XVII a. pabaigoje jie sudarė daugiau nei 70 proc. valdos gyventojų ir kartu suformavo ingermanlandų tautybę.

1703 m. Rusijos armija užėmė regioną, ir Švedija čia galutinai prarado kontrolę, o Rusija sukūrė čia Ingermanlandijos guberniją. Šis perėjimas oficialiai užtvirtintas 1721 m. Ništato taika.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdą sudarė 4 administraciniai lėnai, su centrais svarbiausiuose miestuose:

Gubernatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ingrijos gubernatoriai
Ingrijos ir Livonijos generalgubernatoriai
Ingrijos ir Keksholmo generalgubernatoriai
Ingrijos gubernatoriai
Ingrijos genralgubernatoriai