Pereiti prie turinio

Bresto apskritis (1513–1795)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bresto apskritis
blrs. Берасьцейскі павет
lenk. Powiat brzeskolitewski

 

1566 – 1795
 

Apskritis LDK sudėtyje
Administracinis centras Brestas
1566-1795 Bresto vaivadija
Plotas 11 700 km²

Bresto apskritis (blrs. Берасьцейскі павет, lenk. Powiat brzeskolitewski) – LDK Bresto vaivadijos nuo 1566 iki 1795 m. administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs dabartinės Baltarusijos pietvakariuose ir Lenkijos rytuose. Apskrities centras – Brestas. Šiaurėje ribojosi su Valkavisko apskritimi, šiaurės rytuose su Slanimo apskritimi, rytuose su Pinsko apskritimi, pietuose su Voluinės vaivadija, pietvakariuose su Liublino vaivadija, vakaruose su Palenkės vaivadija.

Apskritis įkurta 1513 m. ir priklausė Palenkės vaivadijai.[1] 1566 m. reformuota, kai iš pietinių Trakų vaivadijos žemių įkurta Bresto vaivadija. Apskritis sudaryta iš rytinių Palenkės vaivadijos žemių: Kobryno, Bresto ir Kameneco.

Po Liublino unijos nuo 1596 m. iki 1616 m. iš apskrities prie Palenkės vaivadijos, Mielniko žemės buvo prijungtos Bukovicės, Horodiščės, Jablono, Kozeradų, Palenkės Mendzyžeco, Polubičės, Rosošo ir Vitulino gyvenvietes.[2]

Apskritis iki 1793 m. priklausė Bresto vaivadijai, 17931795 m. naujai įkurtai mažesnei Bresto vaivadijai. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į rytus nuo Vakarinio Bugo buvusios teritorijos atiteko Rusijos imperijos, Slanimo gubernijos, Bresto apskričiai, o vakarinės žemės Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijos, Palenkės Bialos cirkului.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritį sudarė 5 seniūnijos: Bresto, Ziolavos, Kamenecas, Kobryno ir Šarašovos seniūnijos.

Didžiausios apskrities gyvenvietės – Palenkės Biala, Biaroza, Višnicė, Voučynas, Vysokajė, Hana, Haradzišča, Dzivinas, Kamianecas, Kobrynas, Kodenis, Dokuduv Piervšai, Palenkės Mendzyžecas, Pružanai, Piščacas, Ružanka, Slavatičė, Vlodava, Čarnaučicai, Šarašova ir Palenkės Januvas.

  1. Мікалай Камінскі. Берасцейскі павет // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 2: Беліцк — Гімн / Рэдкал.: Б. І. Сачанка (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. — Мн. : БелЭн, 1994. — 20 000 экз. — ISBN 5-85700-142-0. С. 105.
  2. Міхаіл Спірыдонаў. Агляд працы: Michaluk, Dorota. Ziemia mielnicka wojwództwa podlaskiego w XVI—XVII w: Osadnictwo, własność ziemska i podziały kościelne. Torn, 2002. 220, 11 map. // «Беларускі гістарычны агляд». Том 9. Сшытак 1—2 (16—17), снежань 2002