Vysokajė

Kitos reikšmės – Vysokajė (reikšmės).

Vysokajė blrs. Высокае, rus. Высокое

Miesto centras

Vysokajė 52°22′7″ š. pl. 23°22′55″ r. ilg. / 52.36861°š. pl. 23.38194°r. ilg. / 52.36861; 23.38194 (Vysokajė)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Kamianeco rajonas

Gyventojų (2022)	4 859

Vysòkajė ^[1] (blrs. Высокае; arba Vysokojė, rus. Высокое) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Bresto srityje, Kamianeco rajone, 40 km nuo Kamianeco netoli pasienio su Lenkija. Yra vidurinė ir sanatorinė mokyklos, ligoninė, kultūros namai, 2 bibliotekos. Išvystyta maisto ir statybų pramonė. Per miestą teka Vakarinis Bugas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XIV a. Gyvenvietė kūrėsi upės kairiajame krante. 1494 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas. Carmečiu buvo miestelis Gardino gubernijos Bresto apskrities Lietuvos Vysokajės valsčiaus centras.^[2] 1934 m. balandžio 20 d. prie miesto prijungti 3 kaimai ir dvaras iš Vysokajės valsčiaus.^[3] Iki 1939 m. vadintas Vysoka-Litovsku (lietuviškai – Lietuvos Aukštadvariu).^[4]

Sovietmečiu buvo gelžbetonio pramonės centras.^[5]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūmai
Šv. Kryžiaus cerkvė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Wysokie Litewskie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 134 psl. (lenk.)
↑ Dz.U. 1934 nr 34 poz. 318
↑ Vysokojė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 304 psl.
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 102

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Wysokie Litewskie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 134 psl. (lenk.)

[3] Dz.U. 1934 nr 34 poz. 318

[4] Vysokojė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 304 psl.

[5] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 102

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]