Voučynas
Voučynas bltr. Воўчын, rus. Волчин | |
---|---|
Kaimo centre | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Bresto sritis |
Rajonas | Kamianeco rajonas |
Gyventojų | 508 |
Vikiteka | Voučynas |
Vòučynas (bltr. Воўчын, rus. Волчин) – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, Bresto srities Kamianeco rajone, prie Pulvos upės, 55 km į pietvakarius nuo rajono centro Kamianeco. Apylinkės centras. Veikia vidurinė mokykla, ambulatorija su ligonine, kultūros namai su biblioteka, pašto skyrius. Išlikusios senosios katalikų ir žydų kapinės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sena didikų Gosevskių, Poniatovskių ir Čartoriskių valda. Pastarieji 1750 m. pasistatė didingus rūmus, pasodino parką. Rūmuose 1732 m. gimė būsimasis ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1729–1733 m. Krokuvos kaštelionas Stanislavas Poniatovskis fundavo Voučyno Švč. Trejybės bažnyčią. 1761 m. lapkričio 19 d. Poznanės vyskupas Teodoras Kazimieras Čartoriskis Voločine sutuokė kunigaikštį Adomą Kazimierą Čartoriskį su Izabele Fleming.
Nuo 1828 m. dvarą valdė Puslovskiai, vėliau – Marčevskiai. XIX a. sodyba buvo apleista, rezidencija 1844 m. nugriauta. XIX a. Voučynas buvo miestelis ir dvaras, Brastos apskrities Voučyno valsčiaus centras.[2]
1938 m. iš Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčios Sankt Peterburge į Voučyno bažnyčios kriptą slapčia perkelti ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio palaikai. Vėliau kaimas, kaip ir visa Vakarų Baltarusija įėjo į Baltarusijos TSR sudėtį. 1988 m. TSRS vadovybė perdavė apiplėštus valdovo palaikus Lenkijos Liaudies Respublikai, jie paskutinį prieglobstį rado Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedroje bazilikoje.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (1625–1662) – LDK karinis veikėjas
- Izabelė Elžbieta Poniatovska Branicka (1730–1808) – Lenkijos etmono Jano Klemenso Branickio trečioji žmona
- Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinysis ATR valdovas
- Zigmuntas Fogelis (1764–1826) – ATR menininkas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/bresckaja.htm
- ↑ Wołczyn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 865 psl. (lenk.)
- Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio dabartinės Baltarusijos Respublikos teritorijoje, inventorinis sąrašas Archyvuota kopija 2018-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rafał Zubkowicz, Elena Vetrova, Aleksadnr Pańko, Andriej Abramczuk. Biała Podlaska – Brześć. Niedokryty wschód. – Kraków: Amistad Sp. z.o.o, 2008 s. 173 ISBN 978-83-7560-023-0
- Gabriela Pauszer-Klonowska. Pani na Puławach – Warszawa: Inicjal, 2011 ISBN 978-83-930461-7-1