Sėjamasis grikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Grikiai)
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Fagopyrum esculentum
Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum)
Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllidae)
Šeima: Rūgtiniai
(Wikispecies-logo.svg Polygonaceae)
Gentis: Grikis
(Wikispecies-logo.svg Fagopyrum)
Rūšis: Sėjamasis grikis
(Wikispecies-logo.svg Fagopyrum esculentum)

Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikių (Fagopyrum) genčiai.

Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis „grikis“ kilęs iš lenk. gryka.[1] Savo ruožtu slavai grikius taip pavadino pagal Graikiją, iš kurios grikiai buvo vežami į slavų kraštus.

Grikių laukai Dieveniškių krašte, prie Šetylų

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiebas status, sultingas. Lapai širdiški, blizgantys. Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai. Aukštis – 0,1–0,6 m. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grikių grūdai turi 9,5-14,1 % lengvai pasisavinamų baltymų, geležies, fosforo, kalcio, 80,5-84,1 % krakmolo, 1,2-2,2 % ląstelienos, mineralinių druskų, 1,8-3,1 % riebalų, obuolių ir citrinos rūgščių, vitaminų B1, B2.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje grikiniai daugiausia auginami smėlingose dirvose šalies pietryčiuose ir rytuose. Pasitaiko sulaukėjusių.[2]

Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės. Grikių medus turi gerokai daugiau baltymų ir geležies nei liepų ar gėlių medus.

Grikių šiaudai naudojami kaip pašaras gyvuliams.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūkstančiai tonų
(2007 m.)
Flag of Russia.svg Rusija 1004
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija 800
Flag of Ukraine.svg Ukraina 160
Flag of France (1794–1815, 1830–1974, 2020–present).svg Prancūzija 117
Flag of Poland.svg Lenkija 88
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas 80
Flag of the United States.svg JAV 68
Flag of Brazil.svg Brazilija 52
Flag of Japan.svg Japonija 34
Flag of Lithuania.svg Lietuva 21
Flag of Belarus.svg Baltarusija 13
Flag of Latvia.svg Latvija 8
Flag of Bhutan.svg Butanas 7
Flag of South Korea.svg Pietų Korėja 3
Flag of Canada.svg Kanada 2


Commons-logo.svg

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 169.
  2. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 67