Vedizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rigveda MS2097.jpg

Vedizmas, vedų religija – seniausi žinomi indų tikėjimai ir kultai, paplitę II tūkstantmečio viduryje – I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje. Svarbiausias žinių apie vedizmą šaltinis – vedos. Vedizmas yra politeistinė religija.

Iš pradžių buvo garbinamos sudievintos gamtos jėgos, net atskiri jos objektai (kalnai, medžiai), vėliau buvo sukurti antropomorfizuotų dievų, dar vėliau – abstrakčių dievybių vaizdiniai. Vedizmo dievų panteonas kūrėsi daug amžių, todėl aiškios jų hierarchijos nėra. „Rigvedoje“ pagal veiklos sritis jie skiriami į 3 grupes – dangaus, atmosferos ir žemės dievus.

Populiariausi dievai:

  • Indra – perkūno, karo dievas;
  • Agnis – ugnies dievas;
  • Soma – mėnulio dievas;
  • Surja – saulės dievas;
  • Rudra – audrų ir nelaimių dievas;
  • Ušasė – aušros deivė;

Kultą sudarė aukų (dažniausiai gyvulių) aukojimas po atviru dangumi. Tai buvo daroma su magiškomis apeigomis. Iš pradžių aukojimui vadovaudavo genties vadas, šeimos galva. VII–VI a. pr. m. e. atsirado profesionalai žyniai – brahmanai, kultinės apeigos tapo sudėtingesnės. Žyniai skaitydavo arba giedodavo iš „Rigvedos“ himnus, kalbėdavo maginius užkeikimus. I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje iš vedizmo išsivystė brahmanizmas.