Šulšaga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šulšaga arba Šulšagana – dievas Mesopotamijos mitologijoje,[1] priklausęs Lagašo miesto-valstybės panteonui.[2] Šumerų kalba dievavardis reiškia „jo širdies jaunuolis“, gali būti, kad įvardis nurodo Šulšagos tėvą Ningirsu.[1]

Nors ankstyvojo dinastinio laikotarpio įrašuose dievybių giminystės ryšiai retai kada būna tiesiogiai nurodyti, neabejojama, jog Šulšaga laikytas vyriausiuoju Ningirsu ir jo žmonos Bau sūnumi, vyresniuoju Igalimo broliu.[3] Viename įraše Šulšaga ir Igalimas įvardijami „mylimais Ningirsu vaikais“.[4] Pasak ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu datuojamų įrašų iš Lagašo, šioms dievybėms atnašauta po tiek pat aukų.[5]

Lagašo valdovas Ur-Nanšė pastatydino Šulšagos statulą.[6] Urukagina mini statęs šventyklas įvairioms Lagašo dievybėms, tarp jų ir Šulšagai, jo tėvams bei broliui, taip pat Hegir, deivės Bau Lamma ir Ninmu.[7] Minėta šventykla vadinosi (E-)tuš-akkil-li.[6] Viename Gudėjos įraše paminėtas drauge su Ningirsu ir karaliaus dievu globėju Ningišzida, jam priskiriami nuopelnai už tai, kad valdovui suteikęs „gyvybės alsavimą“.[8]

Gali būti, kad vėlesniais laikotarpiais Šulšaga garbintas Ašūro mieste, dievo Ašūro šventykloje Ešarra.[9] Vėlyvuose leksiniuose tekstuose Šulšagos ir Igalimo vardais taip pat kai kada įvardijami Zababos ginklai.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Krebernik 2013, p. 286.
  2. Vacín 2011, pp. 266–267.
  3. Kobayashi 1992, pp. 77–78.
  4. Kobayashi 1984, p. 55.
  5. Kobayashi 1992, p. 78.
  6. 6,0 6,1 6,2 Krebernik 2013, p. 287.
  7. Kobayashi 1992, p. 83.
  8. Vacín 2011, p. 266.
  9. George 1993, p. 64.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • George, Andrew R. (1993). House most high: the temples of ancient Mesopotamia. Winona Lake: Eisenbrauns. ISBN 0-931464-80-3. OCLC 27813103.
  • Kobayashi, Toshiko (1984). „ON THE MEANING OF THE OFFERINGS FOR THE STATUE OF ENTEMENA“. Orient. The Society for Near Eastern Studies in Japan. 20: 43–65. doi:10.5356/orient1960.20.43. ISSN 1884-1392.
  • Kobayashi, Toshiko (1992). „ON NINAZU, AS SEEN IN THE ECONOMIC TEXTS OF THE EARLY DYNASTIC LAGAŠ“. Orient. The Society for Near Eastern Studies in Japan. 28: 75–105. doi:10.5356/orient1960.28.75. ISSN 1884-1392.
  • Krebernik, Manfred (2013) 
  • Vacín, Luděk (2011). „Gudea and Ninĝišzida: A Ruler and His God“. U4 du11-ga-ni sá mu-ni-ib-du11: ancient Near Eastern studies in memory of Blahoslav Hruška. Dresden: Islet. ISBN 978-3-9808466-6-0. OCLC 761844864.