Anglosaksai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Britanija-orn.png
Jungtinės Karalystės istorija
Anglijos | Velso | Škotijos
Britanijos priešistorė
Senovės Britanija:
Romėnų Britanija Kaledonija
Anglosaksai Britai Piktai
Veseksas Gvineda Alpinai
Normanai Dunkeldai
Plantegenetai
Lankasteriai
Jorkai
Velso kunigaikštystė Briusai
Anglijos karalystė (Tiudorai) Stiuartai
Didžiosios Britanijos Karalystė (Hanoveriai)
Didžioji Britanija ir Airija
Jungtinė Karalystė (Vindzorai)
Susijusių šalių istorijos:
Meno salų, Normandų salų
Anglosaksų karalystės apie 600-uosius metus

Anglosaksai – terminas, apbrėžiantis gentis, gyvenusias Didžiosios Britanijos pietuose ir rytuose nuo V a. iki normanų užkariavimo 1066 m. Anglosaksus sudarė 3 šiaurės germanų gentys: senieji anglai, jutai ir saksai. Šios gentys į Britaniją atkeliavo iš Jutlandijos pusiasalio ir Saksonijos. Susimaišė su vietos keltais, nuo VIII a. pab. su danais. Po normandų užkariavimo susimaišė su ateiviais iš Prancūzijos tapo anglų ir iš dalies škotų tautų užuomazga.

Terminas „anglosaksai“ Europoje pradėtas vartoti VIII a. pab., nes reikėjo skirti Britanijos ir žemyno, arba vad. senuosius, saksus.