Nazalizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį. Archetipinis nazalinis garsas yra [n].

Tarptautiniame fonetiniame raidyne nazaliniai garsai žymimi su tilde, pvz., [ã]. Abecėlėse užrašomi su tilde (ã) arba nosine raide (ą).

Nosinių balsių yra tokiose kalbose kaip prancūzų, bretonų, portugalų, lenkų, taip pat dalyje kalbų už Europos ribų (pvz., tupių-gvaranių kalbos). Tačiau dauguma pasaulio kalbų (tarp jų ir lietuvių) naudoja tik orinius balsius.

Dažniausi nosiniai priebalsiai yra [m], [n] ir [ŋ]. Šios raidės dar vadinamos nosinėmis pauzėmis, nes po jų tarimo oro tėkmė yra visai sustabdoma. Įvairiose pasaulio kalbose yra didelė nasalinių priebalsių įvairovė, pavyzdžiui, pietų arabų kalbose nasalizuoti pučiamieji priebalsiai [z̃], umbundu kalboje yra nasalinis garsas [ṽ], gvaranių kalboje yra nasalinės prieblsės [g̃], [ỹ]. Tik ~2,3 % pasaulio kalbų visai neturi nosinių priebalsių.

Dar yra nosiniai pučiamieji priebalsiai (vadinami narealiniais) kuomet garsas skleidžiamas tik per nosį, nenaudojant burnos. IPA sąraše žymimas tilde ir trema, pvz., [n͋]. Tačiau tokie garsai nenaudojami nei vienoje natūralioje kalboje.

Denazaliniai garsai yra tokie, kurie tariami per nosį dėl patologinių priežasčių (peršalimo, pertvaros pažeidimo) ir vadinami nosiniu balsu. Tačiau lingvistiškai tokie garsai nėra nagrinėjami.