Patagonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Patagonija

Patagonija (isp. Patagonia) – regionas Pietų Amerikos pietuose, piečiau 42° lygiagretės. Išsidėsčiusi Argentinos ir Čilės teritorijose, į pietus nuo Kolorado ir Negro upių ir šiauriau Magelano sąsiaurio.

Čilėje sudaro Los Lagos (Ežerų), Aiseno ir Magaljaneso (Magelano) regionai; Argentinoje – Neukeno, Rio Negro, Čiubuto, Santa Kruso ir Ugnies Žemės provincijos. Užima apie 787 000 km². 1,74 mln. gyventojų (2001).

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Andų kalnai Patagoniją dalina į dvi dideles dalis – Vakarų ir Rytų Patagoniją. Didžiąją regiono dalį sudaro Patagonijos plokščiakalnis. Pakrantėse yra lygumų, o Valdeso pusiasalyje – žemiausia žemyno vieta (-40 m). Būdingos skurdžios sausos stepės ir pusdykumės, tačiau drėgnesniuose rajonuose, kalnų pašlaitėse auga mišrieji, spygliuočių miškai, gausu ežerų. Pačiuose pietuose pereina į tundrą. Kalnuose yra įspūdingų ledynų. Ramiojo vandenyno pakrantė išraižyta tūkstančiais fjordų, susidaręs Čilės salynas.


Klimatas keičiasi nuo subtropinio šiaurėje, iki subantarktinio pietuose. Būdingas žemyninis klimato tipas. Vyrauja šalti Antarkties vėjai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 150–300 mm centriniuose ir šiauriniuose rajonuose, iki 2460 mm Čilės salyne. Sausio mėn. temperatūros šiaurės rytuose viršija 25 °C, pietuose vietomis vos siekia 10 °C. Liepos mėn. didžiojoje dalyje temperatūros vyrauja apie 0 °C, tačiau nereti speigai (centriniuose rajonuose).

Patagonijos gyventojai (prie Magelano sąs.). 1840 m. prancūzų keliautojo Jules Dumont d'Urville iliustracija

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji žmonių pėdsakai Patagonijoje datuojami 10 000 m. pr. m. e., o nuo 8000 m. pr. m. e. randama neginčijamų žmonių buvimo įrodymų. Prieš europiečiams atrandant šias žemes, čia gyveno indėnų tautos (daugiausia teuelčai). 1520 m. Patagonijos krantus pasiekė F. Magelano ekspedicija ir pavadino regioną Patagonia – „pėdų žeme“ (isp. pata – „pėda“), kadangi europiečius nustebino didelės vietinių gyventojų pėdos. XVI-XVII a. čia užklysdavo tik pavienės ispanų jūreivių ekspedicijos. 1577 m. Patagonijos pakrantes tyrinėjo F. Dreikas. XVIII-XIX a. tyrinėjimus ir ekspansiją pradėjo britai. Dar XVI a. jie įkūrė Puerto Deseado (Port Dizajo) atraminį punktą Patagonijos pietuose. 1833 m. šias žemes tyrinėjo Č. Darvinas. 1885 m. rasta aukso, todėl paspartėjo regiono apgyvendinimas. Argentinai ir Čilei iškovojus nepriklausomybę, Patagonija prijungta prie jų teritorijos. Prasidėjo žemių įsisavinimas ir apgyvendinimas. Argentina rėmė velsiečių imigraciją, todėl didelė dalis Čiubuto provincijos gyventojų – imigrantai iš Velso.

Argentinos geografiniai regionai
Flag of Argentina.svg
Šiaurės Vakarų Argentina
Gran Čiakas
Pampų kalnagūbriai
Pampos
Argentinos Mesopotamija
Kujo
Patagonija
Argentinos Antarktida



Commons-logo.svg Vikiteka: Patagonija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka