Odesos sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Odesos sritis
ukr. Оде́ська о́бласть
Odesos srities vėliava Odesos srities herbas
(Detaliau)
Map of Ukraine political simple Oblast Odessa.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Odesa
Rajonai: 26
Srities pavaldumo miestai: 7
Rajono pavaldumo miestai: 12
Įkūrimo data: 1932 m. vasario 9 d.
Gubernatorius: Mykolas Serdiukas
Микола Сердюк
Gyventojų (2006 m.): 2 402 000 (24)
Plotas: 20 144 km² (20)
Tankumas (2006 m.): 119 žm./km²
Tel. kodas: +380 48
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Odesos sritisVikiteka

Odesos sritis (ukr. Оде́ська о́бласть arba Одещина) – Ukrainos sritis šalies pietuose, Juodosios jūros. Šiaurėje ribojasi su Vinycios ir Kirovohrado, rytuose – su Mykolajivo srtimis, pietuose – su Rumunija bei rytuose – su Moldova (taip pat ir su nepripažinta Padniestrės Moldavijos Respublika). Administracinis centras – Odesa.

Odesos sričiai priklauso Gyvačių sala Juodojoje jūroje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Savranės upė
Srities vandens telkiniai

Plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Srities plotas 33310 km², kas sudaro 5,51 % Ukrainos teritorijos ir užimą pirmąją vietą tarp šalies regionų.

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Srities upių tinklas priklauso Juodosios jūros baseinui. Srities teritorijoje teka apie 200 upių kurių ilgis daugiau negu 10 km. Daugelis mažesnių upių vasarą išdžiūsta. Didžiausios upės – Dunojus (Kilijos protaka), Dniestras, Didysis Kulianykas, Pietinis Bugas, jo intakai Savranė, Kodyma.

Juodosios jūros žemumoje daug tiek gėlo tiek ir sūraus vandens ežerų. Taip pat yra 15 limanų, kurių didžiausi: gėlo vandens Dniestro, sūraus – Kulianyckio ir Chadžibėjaus.

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji srities dalis priklauso Juodosios jūros žemumai kuri kuo arčiau jūros, tuo žemesnė. Srities šiaurinė dalis priklauso Podolės aukštumai. Aukščiausias srities vieta – Podolės aukštumoje šalia Kodymos miesto – 292 m.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Vasaros karštos, žiomos šiltos, iškrenta mažai sniego. Sausio vidutinė temperatūra nuo -5 (srities šiaurėje) iki -2 °C (pietuose), liepos atitinkamai 21 ir 23 °C. Per metus iškrinta nuo 340–470 kritulių. Vegetacinis periodas srityje 168–210 parų.

Pietinėje srities dalyje dažnos sausros, sausvėjis, nedidelės smėlio audros.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Akermanų tvirtovė Dniestro Bilhorode

Pirmieji gyventojai į šiuolaikinės Odesos srities teritoriją atsikėlė vėlaus paleolito metu. VII–II amžiais iki Kristaus gimimo stepės buvo apgyvendintos migruojančiais iš rytų skitais. Skifus pakeitė sarmatai (II a. pr. m. e.-II m. e. a.).

I–II amžiais šias teritorijas užkariavo romėnai, kurios III a. pakeitė gotai, o IV a. pabaigojė – hunai.

Kijevo Rusios laikotarpiu dabartinės Odesos srities teritorijoje gyveno slavai. Vėliau juos pakeitė mongolai.

XV a. pradžioje šias teritorijas užkariavo Lietuvos didžioji kunigaikštystė, tačiau jau 1480-aisias teritorija perėjo turkams. XV amžiams pabaigoje susiformavęs Krymo chanatas kontroliavo teritoriją tarp Dniestro ir Pietinio Bugo.

XV a. pabaigoje į dabartinės Odesos teritoriją vis daugiau keliasi Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos gyventojų-krikščionių. Po trijų rusų-turkų karų (1768–1774, 1787–1791 ir 1806–1812) rusai išstūmė turkus iš dabartinės Odesos srities, tačiau po nesėkmingo rusams Krymo karo 1856–1878 metais turkams atiteko pietų Besarabija.

Po baudžiavos panaikinimo reformos 1861 m. Ukrainos pietuose smarkiai pradėjo vystytis kapitalizmas. Ukrainoje gyventojų skaičius augo tris kartus greičiau negu vidutiniškai Rusijos imperijoje, susikūrė daug naujų gyvenviečių.

19181920 metais dabartinės srities teritorijoje vyko daugybė Ukrainos nepriklausomybės ir Rusijos pilietinio karo mūšių. Galiausiai teritoriją tarp Dniestro Dunojaus ir Pruto upių okupavo Rumunija, kurios sudėtyje šios žemės buvo iki Antrojo pasaulinio karo.

Odesos sritis įkurta 1932 m. vasario 9 d. 1954 m. vasario 15 d. sritis sujungta su Izmajilo sritimi.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma – 85,38 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Odesos sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sritis padalintą į:

  • 27 rajonus;
  • 7 srities pavaldumo miestus;
  • 12 rajono pavaldumo miestus.
Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius, tūkst.
Odesa Одеса 1000,6
Izmajilas Ізмаїл 78,2
Iličivskas Іллічівськ 57,5
Dniestro Bilhorodas Білгород-Дністровський 50,4
Katovskas Котовськ 42,3
Južne Южне 26,0
Rozdilna Роздільна 17,7
Teplodaras Теплодар 9,7

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Južnė miestas

2006 m. srityje gyveno 2 387 543 gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 68,8 %
  • kaimo gyventojų − 34,2 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 74 žm./km².

Pagal tautybę gyventojai kurių daugiau negu 1000 pasiskirsto: (tūkst. ir %)
pagal 2001 m. duomenis [1]
Ukrainiečiai 1542,3 62,8 Lenkai 3,2 0,1
Rusai 508,5 20,7 Vokiečiai 2,9 0,1
Bulgarai 150,7 6,1 Gruzinai 2,8 0,1
Moldavai 123,8 5,0 Azerbaidžaniečiai 2,8 0,1
Gagaūzai 27,6 1,1 Totoriai 2,6 0,1
Žydai 13,4 0,6 Graikai 2,1 0,1
Baltarusiai 12,8 0,5 Albanai 1,9 0,1
Armėnai 7,4 0,3 Arabai 1,3 0,1
Čigonai 4,0 0,2 Kitų tautybių 45,6 1,9
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2006 m.
1990 m. 1995 m. 1997 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2006 m.
2 638 000 2 607 000 2 567 100 2 510 000 2 468 000 2 402 000


Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Odesos uosto gamykla

Odesos srityje išvystyta mašinų gamybos, metalo apdirbimo, kuro, chemijos, lengvoji bei maisto pramonė. Taip pat aktyviai vystomas turizmas. Odesoje veikia šiluminė elektrinė. Sovietmečiu Teplodaro mieste projektuota šiluminė-atominė elektrinė, tačiau po Černobylio katastrofos projekto atsisakyta.

Srityje auginami kukurūzai, soros, miežiai, saulėgrąžos, taip pat srities pietuose išvystyta vynuogininkystė. Žemės[2] ūkio sektoriuje dirba 35 % srities gyventojų. Srityje dirba 836 žemės ūkio įmonės (2002 m. duomenys). Žemės ūkio produkcija pasiskirsto: 23,9 % – gyvulininkystė, 23,4 % – grūdai, 15,0 % – daržovės, 12,0 % – pienas, 8,1 % – techninės kultūros, 17,6 % – kita. Iš visos srities žemės 80,2 % tinkama arimui.

Ekonomikos rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 767,0
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 2,0
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 1984,5
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 4,4
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių -1217,5
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 9176,6
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1061
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 210,1

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkelio stotis Odesoje

Odesje išsidestęs didžiausias respublikos uostas[3][4]. Taip pat mieste yra tarptautinis oro uostas, svarbus geležinkelio mazgas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Rusija Sankt PeterburgasTurkija Merzifonas Liubašivka, Odesa M05 E95 Tarptautinis
Austrija VienaRusija Rostovas prie Dono Odesa M14, M16 E58 Tarptautinis
Ukraina Odesa – Turkija Antalija Sarata, Renis M15 E87 Tarptautinis

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Juodosios jūros pakrantė
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Odesos sritis yra užmezgusi partnerystės ryšius su:

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Visuotinio gyventojų surašymo duomenys —žr. http://www.ukrcensus.gov.ua/results/general/nationality/
  2. Одеська область. Географічний атлас: Моя мала Батьківщина. Leidykla „Мапа“, 2002 m., 13,15 psl.
  3. Ukrainos uostų asociacija
  4. Uosto statistika per pirmus trys 2006 mėn.
  5. Informacija Klaipėdos apskrities oficialioje svetainėje

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]