Lvovo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lvovo sritis
Львівська область
Lvovo srities vėliava Lvovo srities herbas
Map of Ukraine political simple Oblast Lemberg.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Lvovas
Rajonų: 20
Srities pavaldumo miestai: 9
Rajono pavaldumo miestai: 35
Įkūrimo data: 1939 m. gruodžio 4d.
Gubernatorius: Mykolas Kmitas
Микола Кміть
Gyventojų (2005): 2 555 834
Plotas: 21 833 km²
Tankumas (2005): 117 žm./km²
Tel. kodas: 32
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Lvovo sritisVikiteka

Lvovo sritis (ukr. Львівська область arba Львівщина) – vakaruose esanti Ukrainos sritis. Šiaurėje ribojasi su Voluinės, šiaurės rytuose - su Rivnės, rytuose - su Ternopilio, pietuose - su Ivano Frankivsko, pietvakariuose - su Užkarpatės sritimis, vakaruose - su Lenkija. Administracinis centras - Lvovas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Srities upės
Opirės upė

Plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Srities plotas 21865 km², kas sudaro 3,61 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Per sritį tekančios upės priklauso Baltijos ir Juodosios jūrų baseinams. Didžiausios upės - Vakarinis Bugas, Dniestras.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra lygumuose −4,1 °C, kalnuose - −6,1 °C, birželio - 18,3 °C bei 12,8 . Per metus iškrenta 750-100 mm kritulių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lvovo srities administracinis centras Lvovas yra istorinės Ukrainos valstybės Galicijos sostinė. Lvivo sritį XIV amžiuje užkariavo Ldk Algirdas. Tačiau 1569 metais LDK ir Lenkijai pasirašius Liublino uniją Lvovo sritis su Voluine ir kitomis derlingomis dabartinės Ukrainos žemėmis atiteko Lenkijai. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jis atiteko Austro-Vengrų imperijai. Priešingai negu Voluinėje, Lvovo srityje buvo gerbiama ir tausojama ukrainiečių kalba. Pasibaigus pirmąjam pasauliniam karui dabartinėse Lvovo ir aplinkinių sričių teritorijuose buvo suformuota Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika su sostine Lvove. Po Molotovo-Ribentropo pakto Lvovo sritį užgrobė Tarybų Sąjunga.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Gatvė Bugo Kamenkoje

2008-aisias m. srityje gyveno 2 559 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,49 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų — 59,3 %
  • kaimo gyventojų − 40,7 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas - 119.54 žm./km².

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sritis padalintą į:

  • 20 rajonų;
  • 9 srities pavaldumo miestus;
  • 35 rajono pavaldumo miestus.
Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Lvovas Львів 735,5
Drohobyčas Дрогобич 78,7
Červonohradas Червоноград 68,7
Stryjus Стрий 60,7
Boryslavas Борислав 36,1
Sambiras Самбір 34,9
Truskavecė Трускавець 30,0
Naujasis Rozdilas Новий Розділ 27,8
Moršynas Моршин 6,1

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

LAZ troleibusas

Lvovo srities ekonominėje zonoje išskiriami trys rajonai:

  • Prieškarpatės - mašinų gamyba, medžio apdirbimas, lengvoji bei maisto pramonė; naftos gavyba, sieros gamyba.
  • Šiaurinį - akmens anglies kasimas (Voluinės-Lvovo anglių baiseinas), cheminė bei lengvoji pramonė, energetika(Dobrotviro šiluminė elektrinė).
  • Lvovo - mašinų gamyba, maisto bei lengvoji pramonė.

Lvovo mieste yra stambi viešojo transporto gamykla - LAZ. Srityje auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės, galvijai, kiaulės, avys, arkliai. 2008 m. Lvovo srityje buvo pagaminta 5 % Ukrainos žemės ūkio produkcijos/[1].

Lvovo srityje 2003 metais pagaminta: 97,7 % elektros lempučių, 88,3 % - autokrovėjų, 55,5 % - sieros, 34,4 % - popieriaus, 16,6 % - autobusų, 22,6 % - kartono, 13,2 % - margarino, 12,7 % - dažų, 9,5 % - avalynės, 9,3 % - baldų, 9,3 % cemento nuo visų šalyje gaminamų produktų.[1].

Ekonomikos rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 804,1
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 2,1
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 1120,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 2,5
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −316,1
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 6835,3
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 953
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 188,7

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lvove ir Stryjuje randasi svarbūs geležinkelių mazgai. Lvove taip pat yra stambus tarptautinis oro uostas

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Ukraina LvovasLenkija Varšuva Žovkva, Rusios Rava M09 E372 Tarptautinis
Prancūzija KalėKazachstanas Rideris Krakovecas, Javorivas, Lvovas M10 E40 Tarptautinis
Ukraina Lvovas — Ukraina-Lenkija skp[2]
"Šeginai"
Horodokas, Mostyska M11 - Tarptautinis
Ukraina StryjusUkraina Znamenka Chydačivas, Chodorivas M12 E50 Tarptautinis
Ukraina KijevasUkraina Čopas Brodai, Radyvylivas, Mykolajivas M06 E40 E50[3]
Tarptautinis
Ukraina Lvovas — Ukraina Ternopilis Zoločivas H02 - Nacionalinis
Ukraina MukačevėUkraina Lvovas Peremyšlianai H09 - Nacionalinis
Ukraina LvovasUkraina Luckas Horochivas H17 - Nacionalinis

Kelių rodyklė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bendras automobilių kelių ilgis - 8000 km
    • Iš jų su tvirta danga - 7400 km
  • Bendras geleležinkelių ilgis - 1309 km

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lvovo srities Pagrindinio statistikos valdymo duomenimis 2008 m. pagal teatrų skaičių sritis užemė trečią vietą tarp Ukrainos regionų (po Kijevo miesto ir Dniepropetrovsko srities); ketvirtą vietą pagal aukštųjų mokyklų skaičių (po Kijevo miesto, Donecko ir Charkovo sričių) bei ketvirtąją vieta pagal studentų skaičių 10-čiai tūkstančių gyventojų (po Kijevo miesto, Charkovo srities bei Sevastopolio miesto)[4].

Iš kultūros įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje buvo:

  • 17 muziejų
  • 11 teatrų
  • 1374 bibliotekų
  • 1397 klubo tipo įstaigų
  • 13 koncertinių organizacijų.

Iš švietimo įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje veikė:

  • 53 aukštosios mokyklos;
  • 1469 bendrojo lavinimo švietimo įstaigos;
  • 62 profesinės mokylos;
  • 487 ikimokyklinos įstaigos.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Lvovas
Olesko pilis
Pidhircių pilis

Srityje yra 3934 istorijos, archeologijos, architektūros paminklai.

Svarbiausi jų:

  • Lvovo senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą;
  • valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Turstanė“ (IX-XIV a. tvirtovės griūvėsiai; Skolės rajone);
  • valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Nahujevyčiai“ (Ivano Franko gimtinė; Drohobyčiaus rajone);
  • Žovkvos senamiestis;
  • vienuolynas Krechive (Žovkvos rajone);
  • senosios slavų gyvenvietės (X-XIII a.; Pustomytų rajone);
  • Ukrainos auksinė pasaga: Olesko (XIII-XVII a.) Zoločivo, Pidhircių, Svirzkio pilys.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Питома вага Львівської області в Україні
  2. skp - sienos kirtimo punktas
  3. Nurodyta greitkelio M06 ukrainietiškas vidaus pavadinimas (Kijevas-Čopas). Greitkelis sutampa su europiniais maršrutais E40(Kalė-Rideris) bei E50(Brestas-Machačkala)
  4. Регіон у фокусі

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]