Luckas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Luckas
ukr. Луцьк
   Herb Lutsk.svg      Prapor Lutsk.svg   
Ukraine Lutsk.jpg
Liubarto pilis Lucke

Luckas
50°45′00″N 25°20′00″E / 50.75°N 25.333333°E / 50.75; 25.333333 (Luckas)Koordinatės: 50°45′00″N 25°20′00″E / 50.75°N 25.333333°E / 50.75; 25.333333 (Luckas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Voluinės sritis Voluinės sritis
Įkūrimo data: 1085 m.
Magdeburgo teisė nuo: 1432 m.
Meras: Богдан Шиба
Gyventojų (2007): 213 700
Plotas: 42 km²
Tankumas (2007): 5 088 žm./km²
Pašto kodas: 43000
Tel. kodas: +380 332(2)
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: LuckasVikiteka
Kirčiavimas: Lùckas

Luckas – vienas seniausų Ukrainos miestų, Voluinės srities administracinis centras. Miestas yra šalies šiaurės vakaruose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal legendą Luckas (Lučeskas) buvo įkurtas VII a., tačiau pirmas tikras istorinis šaltinis Lucką mini 1085 metais. Miestas įsikūrė šalia medinės Riuriko dinastijos kunigaikščių pilies. 1240 m. miestą buvo užėmę totoriai, bet pilies nesugriovė. 1321 kare su Gediminu žuvo paskutinis kunigaikštis iš dinastijos – Georgijus, taip miestas buvo prijungtas prie LDK ir tapo kunigaikščio Liubarto sostine. 1349 m. miestą trmpam buvo užgrobęs Kazimieras III iš Lenkijos.

Pradėjus valdyti Lietuvai, miestas suklestėjo. Gedimino sūnus Liubartas pastatė mūrinę pilį, Vytautas Didysis apgyvendino miestą kolonistais (totoriais, karaimais, armėnais, žydais). 1427 jis į čia iš Voluinės Vladimiro perkėlė ir katalikų vyskupiją. Vytautas buvo paskutinis monarchas, besivadinęs Volynės kunigaikščiu ir rezidavęs Lucko pilyje. Šioje pilyje Vytautas turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. 1429 m. Lucke įvyko Europos valdovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Vytautas. (Dailininkas Jonas Mackevičius 1937 m. nutapė paveikslą Suvažiavimas Lucke, kuris dabar kabo Vilniaus Prezidentūroje).

Miestas plėtėsi labai greitai ir XV a. čia jau buvo 19 stačiatikių ir 2 katalikų bažnyčios. Lucko kryžius ir šiuo metu puošia Lietuvos Respublikos Prezidento Vytauto Didžiojo ordiną.

Šiuolaikinis Lucko miesto planas

1432 m. Luckas kaip Voluinės sostinė tapo Lenkijos vasalu. Tais pačiais metais Luckui suteikiamos Magdeburgo teisės.

XVII a. viduryje Luckas turėjo apie 50 000 gyventojų.

Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Voluinė atiteko Rusijos imperijai. Voluinėje priešingai negu Lvovo srityje buvo niekinama ukrainybė. 1918-1939 m. vėl priklausė Lenkijai. Nuo 1939 metų Volynė buvo įtraukta į SSRS sudėtį. Nuo 1991 metų ji – nepriklausobybę atgavusios Ukrainos sudėtyje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išsidėstęs prie Styrės upė. Lucko plotas – 42 km², gyventojų tankumas – 4 830 žm./km².

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.

Vidutinė metų temperatūra 7,4 °C, per metus iškrenta apie 560 mm kritulių. Žiemos švelnios, vasaros šiltos.

Nuvola apps kweather.svg Lucko klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C -4,9 -3,5 0,9 8,0 13,8 16,8 18,0 17,4 13,3 7,9 2,6 -2,0 7,4
Krituliai mm 31 31 27 39 60 68 76 61 56 37 36 38 560
Duomenys: Lucko klimatas[1] 2009 01 16

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Virš 90 procentų miesto gyventojų – ukrainiečiai. Kiti gyventojai – lenkai, rusai, žydai.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Senamiestis

Turizmas Lucke plečiasi gana greitai, kadangi mieste išliko nemažai reikšmingų istorinę Voluinės praeitį liudijančių paminklų. Žinomiausi jų – XIII–XIV a. Lucko arba Liubarto pilis (ant jos vienos iš sienų iškaltas Vyties ženklas), Trituitų soboras, Jėzuitų vienuolynas. Voluinės ikonos muziejuje eksponuojama virš 600 XVI–XIX a. ikonų kolekcija. Sėkmingai veikia LDK patiekalus siūlantis restoranas Korona Vitovta.

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lucko universitetas

Mieste veikia 28 bendro lavinimo švietimo įstaigos ir 9 – aukštojo. Seniausi jų – Voluinės valstybinis Lesios Ukrainkos ir Lucko valstybinis techninis universitetai.

Lucke yra du teatrai – lėlių ir Voluinės srities T. Ševčenkos muzikos-dramos, taip pat veikia filharmonija. Yra kinoteatras.

Lucke kasmet vyksta kasmetiniai festivaliai „Polesės vasara su folkloru“, taip pat mieste rengiami keletas festivalio „Ant Svitjazio bangų“ renginių (pagrindinė renginių vieta – prie Svitjazio ež.)

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste ypač išvystyta mašinų gamybos pramonė („LuAZ“), kitos didesnės gamyklos – guolių, plastmasės, lėktuvų variklių remonto, pramoninių temperatūros jutiklių. Taip pat išvystyta maisto pramonė.

Didžiausios užsienio investicijos į miesta – iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Šalys į kurias daugiausiai eksportuojama – Rusijos Federacija, Italija, Lenkija. Prekių, ekportuotų 2006-aisiais metais, į Europos sąjungos šalis bendra vertė sudaro $94mln., Azijos šalis – $65,4mln., NVS valstybes – $48,7 mln.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra geležinkelio mazgas, veikia oro uostas(šiuo metu renovuojamas; pagal planą turės būti pagalbinis Lvovo oro uostui per Euro 2012 čempionatą).

Viešasis transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste kursuoja autobusai ir troleibusai.

Miestą kertantys keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą kertą tarptautinis kelias M19E85 (Klaipėda-Aleksandropolis) ir nacionalinis kelias H19 (Rivnė-Ustyluhas). Aplink Lucką yra nutiestas aplinkelis.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Lucko klimatas (Ukrainian)." Nuoroda tikrinta 2009-01-16.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]