Chmelnyckio sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chmelnyckio sritis
ukr. Хмельницька область
Chmelnyckio srities vėliava Chmelnyckio srities herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Map of Ukraine political simple Oblast Chmelnyzkyj.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Chmelnyckis
Rajonai: 20
Srities pavaldumo miestai: 6
Rajono pavaldumo miestai: 7
Įkūrimo data: 1937 m. rugsėjo 22 d.
Gubernatorius: Oleksandras Buchanevičius
Олександр Буханевич
Gyventojų (2006): 1 367 892 (14)
Plotas: 20 645 km² (19)
Tankumas (2006): 66 žm./km²
Tel. kodas: +380 38
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Chmelnyckio sritisVikiteka

Chmelnyckio sritis (ukr. Хмельницька область arba Хмельниччина; iki 1954 m. vadinosi Podolės Kameneco sritimi) – Ukrainos sritis, esanti šalies vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Žytomyro, Rivnės, vakaruose su Ternopilio, pietuose su Černivcių, rytuose su Vinycios sritimis. Administracinis centras – Chmelnyckis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Zbručės upė

Plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Srities plotas 20 645 km², tai sudaro 3,41 % Ukrainos teritorijos ir užima 18 vietą pagal plotą tarp šalies sričių. Teritorija driekiasi 256,2 km iš šiaurės į pietus ir 192,5 km iš vakarų į rytus. Siaura Černyvcių sritis (10 km) skiria nuo Moldovos sienos. Iki Lenkijos sienos atstumas 165–240 km.

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Per srities teritoriją prateka 120 upių, ilgesnių nei 10 km. Pagrindinė srities upė – Dniestras, pratekantis pietine riba (ilgis srityje 160 km). Svarbiausi jo intakai – Zbručė, Smotryčius, Ušica. Centrinę dalį kerta Pietinis Bugas (ilgis srityje 120 km) su intakais Bužoku, Volku, Ikva. Likusi srities dalis priklauso Dniepro baseinui – Gorynė, Slučė, Chomora. Ežerų nedaug. Keletas nedidelių yra Gorynės baseine. Didžiausias tvenkinys – Dniestro. Chmelnyckio srityje yra 1858 tvenkiniai, daugiausia Gorynės ir Pietinio Bugo baseinuose.

Smotryčiaus upė sudaro Smotryčiaus kanjoną – respublikinės reikšmės gamtos paminklą.

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Centrinę srities dalį užima Podolės aukštuma (vyraujantis aukštis 270–370 m), kuria eina Dniepro, Dniestro ir Pietinio Bugo vandenskyros. Šiaurės vakaruose siekia Voluinės aukštumą (aukštis iki 329 m), o šiaurėje – Polesės žemumą (200–250 m). Pietvakarius kerta Tovtro kalvagūbris, kuriame yra aukščiausia Chmelnyckio srities vieta – Velika Buhaicha (409 m). Ten paplitę karstiniai reiškiniai, yra urvų (Atlantidos, Užlučės). Pačiuose pietuose vyrauja kalvotas reljefas, išraižytas Dniestro intakų slėnių.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -3 °C, vasaros – 19 °C. Per metus iškrenta 510–580 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Dirvožemiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vyrauja nujaurėję nehumusingi miškastepių juodžemiai. Pietryčiuose ir Padniestėje – nujaurėję juodžemiai, pilki ir šviesiai pilki, suglėjėję dirvožemiai, šiaurėje – miškų jauriniai, sumišę su miškų karbonatiniais ir juodžemiais[1].

Augalija ir gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinėje Chmelnyckio srities dalyje vyrauja Polesės miškai (daugiausia pušynai), kurie pietuose palaipsniui pereina į miškastepes ir stepes. Stepių plotai daugiausia išdirbti, tik upių pakrantėse yra krūmų ir medžių sąžalynų. Miškai dengia 13,1 % srities ploto.

Būdingi gyvūnai: kiškiai, lapės, vilkai, šernai, stirnos, briedžiai, voverės, kiaunės, laukų graužikai. Upėse ir jų pakrantėse gyvena ondatros, ūdros, laukinės žąsys, antys.[2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sritis yra istorinio Podolės regiono dalis – Podolės Kamenecas buvo Podolės sostinė, anksčiau – svarbus Rytų Europos prekybos centras.

Podolės Kameneco sritis sudaryta 1937 m. rugsėjo 22 d., administraciniu centru tapo Podolės Kamenecas. Naujai sudaryta sritis užėmė 20 541 km² plotą (3,3 % UTSR teritorijos), joje gyveno 1615,4 tūkst. žmonių. Į jos sudėtį įėjo 36 administraciniai rajonai, 3 srities pavaldumo miestai (Kamenecas, Proskurivas ir Šepetivka), 8 rajono pavaldumo miestai, 22 miesto tipo gyvenvietės ir 474 kaimai.

1941 m. gegužę srities centras iš Kameneco perkeltas į Proskurivą, tačiau 1941–1945 m. čia siautęs antrasis pasaulinis karas sutrikdė perkėlimo procesą. Vokiečių okupacijos metais teritoriją įėjo į Volynės-Podolės generalinę apygardą. Srities teritorijoje buvo sudarytos 9 apygardos: Podolės Kameneco, Dunajivcių, Jarmolincių, Proskurivo, Letičivo, Starokostiantinivo, Antonino, Iziaslavo ir Šepetivkos.

Karo sugriautai sričiai atstatyti buvo skirta 56 mln. rublių. Iki 1950 m. atstatyta ir įsteigta 440 pramonės įmonių, o pramoninės produkcijos apimtys pasiekė 95 % ikikarinio lygio. 1954 m. sausio 16 d. UTSR aukščiausioji taryba Proskurivo miestą pervadino ukrainiečių nacionalinio didvyrio Bogdano Chmelnyckio garbei, tuo pačiu sritis įgavo Chmelnyckio vardą. 1958 m. sritis apdovanota Lenino ordinu už pasiekimus žemės ūkyje. 1962 m. Chmelnyckio srityje suformuota 10 rajonų: Voločysko, Gorodocko, Dunajivcių, Iziaslavo, Podolės Kameneco, Krasylivo, Letyčivo, Starokostiantynivo, Šepetivkos ir Jarmolyncių. 1965 m. rajonų skaičius padidintas iki 16-os. Srityje veikė žemės ūkio priemonių, radiotechnikos, elektronikos, kabelių, cukraus, vaisių konservų, mėsos pramonės įmonės. Produkcija buvo eksportuojama į ~50 pasaulio šalių[3].

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Šepetivkos miestas

2001 m. srityje gyveno 1 430 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,93 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 51 %
  • kaimo gyventojų − 49 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 69 žm./km².

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1998 m. 2001 m.sur.
1 615 400 1 556 000 1 521 500 1 525 500 1 447 200


Administracinis suskirstimas[taisyti | redaguoti kodą]

Chmelnyckio sritis administraciškai padalinta į 20 rajonų, yra 6 srities pavaldumo miestai, 7 rajono pavaldumo miestai, 1452 gyvenvietės.

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Chmelnyckis Хмельницький 254,0
Podolės Kamenecas Кам’янець-Подільський 98,9
Šepetivka Шепетівка 48,2
Starokostiantynivas Старокостянтинів 35,0
Slavuta Славута 34,0
Netišynas Нетішин 34,0
Chmelnyckio srities rajonai
Medžybižo pilis
Srities tarybos
Nr. že-
mė-
lapy-
je
Lietuviškai Ukrainietiškai Administracinis centras
1 Bilohirjos rajonas Білогірський район
Bilohirs’kyi raion
Bilohirja
2 Chmelnyckio rajonas Хмельницький район
Khmelnyts’kyi raion
Chmelnyckis
3 Čemerivcių rajonas Чемеровецький район
Chemerovets’kyi raion
Čemerivciai
4 Deražnios rajonas Деражнянський район
Derazhnians’kyi raion
Deražnia
5 Dunajivcių rajonas Дунаєвецький район
Dunaievets’kyi raion
Dunajivciai
6 Horodoko rajonas Городоцький район
Horodots’kyi raion
Horodokas
7 Iziaslavo rajonas Ізяславський район
Iziaslavs’kyi raion
Iziaslavas
8 Jarmolyncių rajonas Любешівський район
Lyubeshivs’kyi raion
Jarmolynciai
9 Krasylivo rajonas Красилівський район
Krasylivs’kyi raion
Krasylivas
10 Letyčivo rajonas Летичівський район
Letychivs’kyi raion
Letyčivas
11 Naujosios Ušycios rajonas Новоушицький район
Novoushyts’kyi raion
Naujoji Ušycia
12 Podolės Kameneco rajonas Кам’янець-Подільський район
Kamianets'-Podil’s'kyi raion
Podolės Kamenecas
13 Polonės rajonas Полонський район
Polons’kyi raion
Polonė
14 Senosios Syniavos rajonas Старосинявський район
Starosyniavs’kyi raion
Senoji Syniava
15 Slavutos rajonas Славутський район
Slavuts’kyi raion
Slavuta
16 Starokostiantynivo rajonas Старокостянтинівський район
Starokostiantynivs’kyi raion
Starokostiantynivas
17 Teofipolio rajonas Теофіпольський район
Teofipols’kyi raion
Teofipolis
18 Šepetivkos rajonas Шепетівський район
Shepetivs’kyi raion
Šepetivka
19 Vinkivcių rajonas Віньковецький район
Vinkovets’kyi raion
Vinkivciai
20 Voločysko rajonas Волочиський район
Volochys’kyi raion
Voločyskas
Chmelnyckio miesto taryba Хмельницька міськрада
Khmel’nyts’ka mis’krada
Chmelnyckis
Netišyno miesto taryba Нетішинська міськрада
Netishyns’ka mis’krada
Netišynas
  • ██ Rajonų tarybos

    ██ 

  • ██ Miestų tarybos

    ██ 

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausias šios srities verslas – pramonė. Labiausiai srityje išvystyta energetikos pramonė, tai visų pirma Netišyno mieste esanti Chmelnyckio atominė elektrinė, kuri buvo statyta prekiauti su lenkais. Taip pat srityje stipriai išvystyta maisto gamybos, žemės ūkio, mašinų gamybos, karinė bei chemijos pramonė. Iš stambiausių įmonių be branduolinės jėgainės būtų galima paminėti „Ukrelektroaparat“ gaminančią jėgos transformatorius, Podolės Kameneco žemės ūkio technikos gamyklą.

Taip pat šioje srityje aktyviai dirbma žemė. Chmelnyckio srityje pagaminama apie 2 % Ukrainos pramoninės produkcijos, 8,4 % cukraus, 5,5 % pieno, 4,8 % mėsos, užauginama 4,2 % grūdų, 5,4 % bulvių.

Ekonomikos rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 221,1
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,6
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 287,8
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,6
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −66,7
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2382,7
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 831
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 164,6

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kelias Bilohirjos rajone

Srityje kertasi svarbiausi transporto keliai, vedantys į Centrinę Europą, Rusiją ir Juodosios jūros pakrantę. Chmelnyckio srityje yra oro uostas, aerodromas, svarbus geležinkelio tinklas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Prancūzija Brestas – Rusija Machačkala Chmelnyckis, Letyčivas M12 E50 Tarptautinis
Ukraina Žytomyras – Ukraina Černivciai Horochivas H03 - Nacionalinis

Kelių rodyklė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 7136,2 km;
  • 2 upių uostai (po vieną keleivniį ir krovininį);
  • 51 geležinkelio stotis.

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Srityje[4] yra keturi muziejai du iš jų Chmelnyckio mieste: dailės ir krašto. Taip pat Chmelnyckio mieste yra du teatrai: muzikos-dramos ir lėlių, srities filharmonija.

Apie 200 Podolės Kameneco pastatų – XV–XIX a. architektūros paminklai.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Bendras[5] kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 2015. Lankomiausias turistais srityje – nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“ Podolės Kamenece (ХIV – ХVI a.)

Srityje yra 3 draustiniai:

  • nacionalinis istorinis-architektūrinis Podolės Kamenece;
  • valstybinis istorinis-kultūrinis Mežybiže;
  • valstybinis istorinis-kultūrinis Samčykuose.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]