Naugardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite Naugardo respublika.
Naugardas
Великий Новгород
   Coat of Arms of Veliky Novgorod.png      Flag of Veliky Novgorod.png   
Millennium of Russia Monument in Nowgorod, 2005.jpg
Rusijos tūkstantmečio paminklas Novgorode (1862 m.; bronza)

Naugardas
58°31′0″N 31°17′0″E / 58.51667°N 31.28333°E / 58.51667; 31.28333 (Naugardas)Koordinatės: 58°31′0″N 31°17′0″E / 58.51667°N 31.28333°E / 58.51667; 31.28333 (Naugardas)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Novgorodo sritis Novgorodo sritis
Įkūrimo data: VIII-IX a.
Gyventojų (2009): 215 351
Plotas: 90,08 km²
Tankumas (2009): 2 391 žm./km²
Pašto kodas: 173xxx
Tel. kodas: +7 8162
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: NaugardasVikiteka

Naugardas (Didysis Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.

Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Naugardo respublika.

Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Riurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.

Lietuvos kunigaikščiai, pavaizduoti Rusijos tūkstantmečio paminkle[taisyti | redaguoti kodą]