Raudonoji aikštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raudonoji aikštė
Raudonoji aikštė naktį

Raudonoji aikštė (rus. „Красная площадь“, tariama „Krasnaja ploščiadj“) yra pati garsiausia aikštė Maskvos mieste. Aikštė skiria Kremlių, seniau buvusią karališkąją pilį, o dabar atliekantį Rusijos prezidento rezidencijos funkcijas, ir istorinį pirklių kvartalą, vadinama Kitaigorodu. Kadangi visos pagrindinės Maskvos gatvės, o kartu ir pagrindiniai keliai, einantys skersai visą Rusiją, spinduliais išeina iš šios aikštės, Raudonoji aikštė neretai yra laikoma ne tik Maskvos, bet ir visos Rusijos centru. 1991 metais UNESCO įtraukė Raudonąją aikštę į pasaulinio paveldo registrą.

Atsiradimas ir pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žemė, kurioje dabar yra Raudonoji Aikštė, anksčiau buvo užstatyta mediniais namais ir lūšnomis, tačiau 1493 metais caras išleido įsakymą, kuriuo nurodė juos visus nugriauti kaip keliančius pavojų gaisro atveju. Naujas atviras plotas, tuo metu vadintas tiesiog „Пожар“ (tariama „pažar“), ką apytiksliai būtų galima versti kaip „degėsiai“, pamažėle buvo pradėtas naudoti kaip pagrindinė Maskvos turgaus aikštė. Netrukus šioje aikštėje buvo pradėtos rengti įvairios šventės, skelbiami įsakymai, sakomos kalbos, o kartais Raudonojoje aikštėje būdavo rengiamos ir carų karūnavimo ceremonijos. Ilgainiui aikštė buvo iš visų pusių apstatyta ir buvo nuo to laiko naudojama visų Rusijos vyriausybių kaip vieta vykdyti oficialioms ceremonijoms.

Klaidingai manoma, kad aikštės pavadinimas yra kilęs dėl ją supančių pastatų statybai naudotų plytų spalvos. Iš tiesų rusiškas žodis „красная“ be „raudonas“ turi ir kitą reikšmę – „gražus“. Šis epitetas pirmiausiai buvo pritaikytas Raudonojoje aikštėje esančiam Palaimintojo Vasilijaus soborui, tačiau netrukus ir visa aikštė tapo taip vadinama. Kai kurie senieji Rusijos miestai taip pat turi centrines aikštes, vadinamas „Красная площадь“ pagal pagrindinę aikštę Maskvoje.

Tolimesnė istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sovietų Sąjungos vyriausybei sugrąžinus sostinę į Maskvą, Raudonoji aikštė išlaikė savo svarbą ir vaidino nemenką vaidmenį naujos valstybės gyvenime. Be to, kad Raudonoji aikštė buvo oficialus Sovietų Sąjungos vyriausybės adresas, ji tapo žinoma kaip pagrindinė karinių paradų rengimo vieta. Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras bei šalia stovėjusi koplyčia buvo nugriautos tam, kad netrukdytų sunkiosioms karo mašinoms. Taip pat buvo planuojama nugriautų žinomiausią Maskvos pastatą, Palaimintojo Vasilijaus soborą. Legenda byloja, kad Lazaras Kaganovičius, Stalino bendražygis ir Maskvos rekonstrukcijos projekto vadovas, pagamino specialų Raudonosios aikštės maketą su nuimamu soboro modeliu, ir atnešė jį parodyti Stalinui, norėdamas įrodyti jam, kad soboras trukdo kariniams paradams ir eismui. Tačiau kai Kaganovičius nuėmė soboro modelį nuo aikštės, Stalinas, pasak legendos, jį sulaikė ir tarė: „Lazarai, padėk soborą į vietą.“

Du žymiausi kariniai paradai Raudonojoje aikštėje buvo 1941 ir 1945 metais. Pirmasis buvo surengtas vokiečių pajėgoms apsuptame mieste, ir kareiviai iš Raudonosios aikštės ėjo tiesiai į frontą. Antrasis buvo surengtas švenčiant pergalę prieš fašistinį režimą, ir nugalėtosios nacių armijos vėliavos buvo metamos į krūvą prie Lenino mauzoliejaus.

1987 metais gegužės 28 dieną vokietis Mathiasas Rustas lengvuoju lėktuvu po kontroversiško skrydžio nusileido Raudonojoje aikštėje.

Aikštės aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Aikštę supa daugybė įžymių statinių. Vienas iš jų yra mauzoliejus, kuriame guli Vladimiro Iljičiaus Lenino, Sovietų sąjungos įkūrėjo, palaikai. Netoli stovi ryškiais įvairiaspalviais kupolais padabintas Palaimintojo Vasilijaus soboras bei Kremlius su savo rūmais, soborais ir gynybiniais bokštais. Rytinėje aikštės dalyje yra GUM prekybos centras bei atstatytas Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras. Šiaurinę aikštės dalį užima Valstybinis istorijos muziejus, kurio fasado forma primena greta stovinčio Kremliaus bokštus. Keista, tačiau visoje aikštėje yra tik viena skulptūra, skirta Kuzmai Mininui ir Dmitrijui Požarskiui, išgelbėjusiems Maskvą nuo įsiveržusių karių iš Lenkijos-Lietuvos valstybės. Netoli nuo šio bronzinio monumento yra vadinamoji „Лобное место“ (tariama „lobnojė mėsto“) – apvali platforma, ant kurios vykdavo visuomeninės ceremonijos. Visa aikštė yra stačiakampio formos, maždaug 695 metrų ilgio ir 130 metrų pločio.


Commons-logo.svg Vikiteka: Raudonoji aikštė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka