Aukštutinė Makedonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikijos istorinis regionas:
Aukštutinė Makedonija (Ἄνω Μακεδονία)
Šalis: Vakarų Makedonija
Tautos: antikiniai makedonai
Macedonian Kingdom.jpg

Aukštutinė Makedonija (gr. Ἄνω Μακεδονία) – senovinė sritis (istorinių regionų grupė) dabartinės Graikijos teritorijoje, dalis senovinės Makedonijos. Dabar buvusi Aukštutinės Makedonijos teritorija įeina į Vakarų Makedonijos periferiją.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštutinė Makedonija buvo kalnuota sritis į vakarus nuo Botijos (Tikrosios Makedonijos) ir Pierijos žemumų. Vakaruose jas uždarė Pindo kalnai, skyrę nuo Epyro ir Ilyrijos. Šiaurėje ji siekėsi su Pajonija, o pietuose – su Tesalija.

Vietos gyventojai dalinosi į gentis, kurias Strabonas laikė giminingas epyriečiams. Pagal šias gentis buvo iškiriami atskiri Aukštutinės Makedonijos regionai:

  • Elimėja – buvo Haliakmono upės vidurupyje ir turėjo savo valstybę su sotine Ajanėje (gr. Αιανή);
  • Eordaja (gr. Εορδαία) – turėjo savo valstybę su sostine Ptolemaida (gr. Πτολεμαΐδα). Iš šios provincijos vėliau kilo Ptolemėjų dinastijos įkūrėjas Ptolemėjus;
  • Orestis (gr. Ὀρεστίς) – turėjo savo valstybę su sostine Argu. Iš čia kilo daug žymių žmonių, tarp jų Seleukidų įkūrėjas Seleukas;
  • Linkestis (gr. Λυγκηστίς) – irgi turėjo savo valstybę, valdomą dinastijos, kuri kildino save iš Korinto. Iš šio regiono buvo kilusi Filipo II motina.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Makedonijos karalystės ekspansija

Seniausiais laikais Aukštutinėje Makedonijoje egzistavo atskiros karalystės. IV a. pr. m. e. Makedonijos karalius Amynthas III (393–370) nukariavo šias valstybėles, ir jos tapo Makedonijos regiono dalis. Kadangi tuo pat metu jis nukariavo ir gretimus regionus Pajonijoje (Pelagoniją), Tesalijoje (Perhaibiją), ir Epyre (Paravają ir Timfają), jie neretai irgi laikomi Aukštutinės Makedonijos dalimi.

Makedonijos karalystėje Aukštutinės Makedonijos gyventojai įgijo lygias teises su kitais makedonais. Jų atstovai vėliau suvaidino didelį vaidmenį Helenizmo laikotarpyje, kurdami įvairias diadochų dinastijas.