Krestonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikijos istorinis regionas:
Krestonija (Κρεστονία)
Šalis: Centrinė Makedonija
Tautos: Krestonai
Miestai: Krestonas
Macedonian Kingdom.jpg

Krestonija (gr. Κρεστονία) – senovinė sritis dabartinės Graikijos teritorijoje, dalis senovinės Trakijos (arba Makedonijos), vėliau užkariauta Makedonijos. Dabar buvusi Krestonijos teritorija įeina į Salonikų ir Kilkidės nomus.

Krestonija buvo kalnuota sritis į šiaurę nuo Migdonijos žemumų. Rytuose ji siekėsi su Bisaltija, o vakaruose ją uždarė Botijos (Tikrosios Makedonijos) žemumos. Krestonijos aukštumose prasidėjo svarbi Migdonijos upės – Echeidoras. Vietos gyventojai buvo nežinomos kilmės gentis krestonai. Spėjama, kad jie galėjo būti senųjų pelasgų palikuonys, kalbėję kitokia kalba nei kamynai trakai ar makedonai.

I tūkst. pr. m. e. kraštą kurį laiką valdė Peonija ir Trakija. VI a. pr. m. e. Bisaltiją užėmė Achemenidų imperija. Makedonijos karalystės karalius Aleksandras I (498–454 m. pr. m. e.) įjungė Kresoniją, kaip ir gretimą Bisaltiją į savo valstybės sudėtį. Vėliau Krestonija buvo makedonizuota ir tapo istorinio Makedonijos regiono dalimi.