Apgulties bokštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apgulties bokštas (schema)

Apgulties bokštas – apgulties ginklas, skirtas ginti šturmuojančius ir užtikrinti priėjimą prie apgultos pilies sienos viršaus.

Dažniausiai bokštai buvo tiesūs, ant keturių ratų. Bokšto aukštis bokštas buvo toks pat, kaip šturmuojamos sienos ar kiek didesnis, kad lankininkai galėtų šaudyti į sienos gynėjus iš aukščiau. Kadangi apgulties bokštai būdavo mediniai, apsaugai nuo ugnies juos padengdavo nedegia medžiaga - dažniausiai tai buvo tik ką nudirtos gyvulių odos, rečiau geležies lakštai.

Apgulties bokštai - labai dideli statiniai, todėl juos buvo sunku vežioti su kariuomene. Juos, kaip ir trebušetus, surinkdavo apgulties vietoje. Jų gaminimas užimdavo daug laiko, todėl juos gamindavo tik tuomet, jei nepavykdavo kiti šturmo būdai: paimti pilį šturmo kopėčiomis, sugriauti vartų ar sienų taranu.

Pagrindinė apgulties bokštų paskirtis būdavo padėti šturmo grupei pasiekti gynybinės sienos viršų. Apgulties bokštą pritraukdavo prie sienos ir nuleisdavo kopėčias. Tokiu būdu šturmuojantys galėdavo užimti dalį sienos ir leisti pagrindinėms jėgoms įsiveržti į miestą ar pilį.

Antika[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmas apgulties bokštas buvo pastatytas kartaginiečių, paskui šie bokštai paplito per visą Viduržemio jūros regioną.

Pats didžiausias antikos apgulties bokštas (juos graikai vadino Ėlepolis (gr. Ελέπολις) – „miestų grobėjas“) buvo naudojamas senovės Makedonijoje per Rodo apgultį 305 m. pr. m. e.. Jis buvo apie 45 metrų aukščio ir 20 metrų pločio [1]. Bokšte buvo 9 lygiai, o ekipažą sudarė 200 karių. Bokštas judėjo kabestano pagalba. Priešininkai sustabdė bokštą užlieję žemę prieš sieną, ir bokštas įklimpo purve. Tai rodo, kad bokštams buvo reikalingas lygus paviršius. Daugelis tvirtovių ir miestų, esančių ant aukštumų, netiko apgulties bokštams panaudoti.

Iš kitos pusės, beveik visi dideli miestai buvo pastatyti prie upių ar jūrų, juos supančiose sienose buvo silpnų vietų. Be to, tokiais atvejais apgulties bokštus padarydavo iš anksto ir atgabendavo vandeniu. Kartais bokštus sumontuodavo tiesiai ant laivų ir panaudodavo kranto sienų šturmui. Taip buvo per Kiziko apgultį Mitrido VI Trečio Mitridato karo metu. [2]

Viduramžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Apgulties bokštas, XIX a. piešinys

Apgulties bokštų naudojimas pasiekė populiarumo viršūnę viduramžiais. Pagal Velykų kroniką avarai juos naudojo 626 m. e. m. nesėkmingai šturmuodami Konstantinopolį. [3] Per šią apgultį buvo naudojamos kilnojamos darbininkams skirtos stoginės, kad jie galėtų užpilti griovius ir leisti apgulties bokštus pristumti prie sienų. Tokios taktinės gudrybės efektyvumą buvo galima sumažinti kreivai pastačius sienas.

Viduramžiais apgulties bokštų konstrukcijos buvo tobulinamos. Per Kenilvorto pilies apgultį 1266 m. ant vieno bokšto tilpo 200 lankininkų ir 11 katapultų. Ta apgultis tęsėsi daugiau kaip pusę metų ir tapo pačia ilgiausia apgultimi Anglijos istorijoje.

Pasirodžius artilerijai apgulties bokštai pradėjo morališkai senti. Jie buvo reikalingi puolančiajai grupei nugabenti ant aukštos sienos, o artilerija akmenines sienas padarė nereikalingas, ir fortifikacijos mokslas pradėjo vystytis kita linkme. Bet apgulties bokštai, vadinami baterijų bokštais, buvo naudojami ir parako epochoje. Kaip ir klasikinius apgulties bokštus, juos gamino iš medienos ir ant jų statė artileriją. Vienas toks bokštas, pastatytas rusų karo inžinieriaus Ivano Vyrodkovo Grigorjevo per Kazanės apgultį 1552 m., turėjo 10 stambaus kalibro ir 50 lengvų pabūklų. [4]

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Nežiūrint to, kad dabartinės armijos apgulties bokštų nenaudoja, juos galima pamatyti filmuose, pavyzdžiui, „Žiedų Valdovas: Karaliaus sugrįžimas (2003 filmas)“, Mordoro armija naudoja gigantiškus apgulties bokštus šturmuodami Minas Tiritą.

Kompiuteriniuose žaidimuose Age of Mythology graikų kariuomenė turi Ėlepolisą. Bokštas apginkluotas balista, jame gali būti karinių junginių.

Be to, originalioje šachmatų versijoje bokštas simbolizavo kovos vežimą. Europietiškame variante šita figūra tapo apgulties bokštu. Ši šachmatų figūra kaip tik ir primena apgulties bokštą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.mlahanas.de/Greeks/war/Helepolis.htm
  2. Siege Warfare in the Roman World, 146 BC–AD 378, Osprey Publishing, ISBN 1-84176-782-4
  3. The Walls of Constantinople, AD 324–1453, Osprey Publishing, ISBN 1-84176-759-X.
  4. Russian Fortresses, 1480–1682, Osprey Publishing, ISBN 1-84176-916-9