Zakintas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zakinto sala
Zakinto nomo demai

Zakintas (gr. Ζάκυνθος, it. Zante) – trečia pagal dydį iš Jonijos salų Graikijoje, kurios plotas 410 km², o pakrantė apie 123 km ilgio. Saloje yra Zakinto nomas.

Sala pavadinta Zakinto, legendinio arkadijiečių karaliaus Dardano sūnaus vardu. Pavadinimas, kaip visi su galūne -nthos yra ikimikėniškos kilmės arba pelasgų kilmės.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1900 m.: 42 000
  • 1981 m.: 30 011
  • 1991 m.: 32 556 (sala), 13 000 (miestas)
  • 2001 m.: 38 596

2006 m. saloje gimė 507 ir mirė 407 žmonės[1]. Zakinte yra vienas iš didžiausių gyventojų prieaugių Graikijoje. Tai taip pat vienas iš trijų Graikijos nomų (iš 54), kur kaimo gyventojų skaičius didėja.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Sala turi senas muzikines tradicijas. Zakintas buvo operos ir operetės Graikijoje pirmtakas, o muzika padėjo nutiesti tiltus tarp kilmingųjų ir kitų žmonių. 1815 m. Zakinte įkurta pirmoji Muzikos mokykla Graikijoje. Per pirmąsias olimpines žaidynes Atėnuose 1896 m. grojo Zakinto muzikinė grupė. Tuo metu Zakinto kompozitoriai, pvz.: Domeneginis Kapnissis, turėjo tam tikrą šlovę Europoje. Nuo 2009 m. Zakinte rengiamas džiazo festivalis (Zante Jazz Festival).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai radiniai rodo, kad Zakintas apgyvendintas nuo Neolito laikų. Pirmasis salą paminėjo Homeras savo šedevruose „Iliada“ ir „Odisėja“, kur teigė, kad pirmieji salos gyventojai buvo Dardano sūnus Zakintas ir jo vyrai, atvykę 1500–1600 m. pr. m. e.

Po to salą užgrobė Kefalonijos karalius Arkeisijas, kitas užkariautojas buvo OdisėjasItakės.

Vėliau buvo sudaryta sutartis ir Zakintas tapo nepriklausoma demokratija, pirmąja Helenistiniame laikotarpyje, kuri išsilaikė daugiau nei 650 metų.

Zakintas su kitomis Jonijos salomis daugybę šimtmečių buvo valdomas Venecijos respublikos ir kitų Italijos kunigaikštysčių. Italai apsaugojo nuo osmanų, bet įsigalėjo feodalinė oligarchija. Italijos kultūrinė įtaka buvo labai didelė. Turtingieji siųsdavo savo sūnus į Italiją mokytis. Geras pavyzdys yra Dionysios Solomos, Zakintę gimęs graikų nacionalinis poetas. Tačiau graikų stačiatikių tikyba ir graikų kalba išliko. Napoleono laikais salą buvo okupavę prancūzai, rusai, turkai ir britai, kurie ją valdė iki 1864 m., kai ji buvo atiduota Graikijai, kad stabilizuotų naujo karaliaus Jurgio I valdžią.

1953 m. žemės drebėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

„Rojus žemėje“ patyrė keturis stiprius žemės drebėjimus 1953 m. rugpjūtį, kurie sunaikino salos infrastruktūrą. Trečiasis ir labiausiai griaunantis 7,3 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas įvyko rugpjūčio 12 d. 11:24 vietiniu laiku. Jo epicentras buvo greta esančios Kefalonijos salos pietinėje dalyje ir toje saloje taip pat sugriovė daugybę pastatų. Šį žemės drebėjimą pajuto visa Graikija. Tik trys pastatai stovėjo Zakinte po katastrofos: Šv. Dionizijaus katedra, Nacionalinis Bankas ir Šv. Nikolajaus bažnyčia. Keletas kitų pastatų iki galo nesugriuvo.

Pirmieji pagalbą suteikė Britų karališkasis laivynas ir Izraelis. Per nacių okupaciją Zakinto vyskupas Chyzostomas vokiečiams davė salos žydų sąrašą. Jame buvo tik dvi pavardės: jo ir miesto mero. Pagalba atėjo su žinia: „Zakinto žydai niekada neužmiršo mero ir jų mylimo vyskupo ir ką jie dėl mūsų padarė“[2].

Sala buvo atstatyta pagal labai griežtus antiseisminius reikalavimus ir po to keletą vidutinių ir stiprių žemės drebėjimų atlaikė su mažais nuostoliais.

2006 m. gaisras[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. liepos 18 d. vakarinę salos pusę nusiaubė miškų gaisrai. Ugniagesiai su sraigtasparniais ir lėktuvais atvyko iš žemyno kovoti su ugnimi. Tik liepos 20 d. gaisras buvo užgesintas, bet apylinkės buvo nusiaubtos.

Žymūs Zakinto asmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Zakintas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka