Chalkidikė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šis straipsnis – apie pusiasalį ir senovinė regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Chalkidikės nomas
Graikijos istorinis regionas:
Chalkidikė (Χαλκιδική)
Šalis Graikija (Chalkidikė)
Tautos graikai
Valstybės Chalkidikės lyga,
Botėjos lyga
Miestai Olintas

Chalkidikė (gr. Χαλκιδική) – pusiasalis Graikijoje, išsikišantis į Egėjo jūrą. Kartu tai – senovinė sritis dabartinės Graikijos teritorijoje, vėliau užkariauta Makedonijos. Dabar buvusi Chalkidikės teritorija įeina į Chalkidikės nomą.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chalkidikės regionas

Chalkidikė sudaro įdomios formos pusiasalį, turintį tris „pirštus“. Tai – trys mažesni pusiasaliai: Kasandra (seniau Palenė), Sitonija ir Agion Oros (seniau Aktė). Nuo žemyno (istorinio Migdonijos regiono) pusiasalį atskiria Cholomonto kalnai.

Pusiasalis atskiria Termos ir Strimono įlankas. Tarp atskirų „pirštų“ įsiterpę mažesnės įlankos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regiono pirmieji gyventojai galbūt buvo pelazgai, vėlesni – nežinomos kilmės gentys: botiajai (gr. Βοττιαῖοι). Nuo VIII a. pr. m. e. Chalkidikė buvo sparčiai kolonizuojama graikų. Pirmieji čia kūrėsi Eubojos išeiviai iš Chalkidės ir Eretrijos. Jie ir pavadino pusiasalį dabartiniu vardu. Antroji kolonizatorių banga buvo VI a. pr. m. e., ir jie daugiausia kėlėsi iš Andro salos.

Pagrindiniai Chalkidikės graikų miestai buvo Acanthus, Acrothoi, Aege, Alapta, Aphytis, Apollonia, Charadrus, Cleonae, Galepsas, Mekyberna, Mendė, Neapolis, Olophyxus, Olynthus, Palaiochori, Polichne, Potidaea, Scione, Scolus, Sermylia, Stageira, Spartolus, Thyssus, Torone ir kt. V a. pr. m. e. Chalkidikės miestai įsijungė į Atėnų vadovaujamą Delo lygą (priklausė Trakijos forui).

Prasidėjus Atėnų imperijos ir agresyvios hegemonijos laikotarpiui, maištaudami prieš Atėnų valdžią vietos miestai apie 430 m. pr. m. e. susivienijo į dvi stiprias lygas. Viena jų buvo Botėjos lyga pusiasalo vakarinėje dalyje, vadovaujama Spartolo miesto. Kita – Chalkidikės lyga (gr. Κοινόν τῶν Χαλκιδέων), vadovaujama Olinto.

Kaimyninę Makedoniją valdant karaliui Amyntas III (392–369), ši labai nusilpo, ir Chalkidikės lyga buvo pakankamai stipri užgrobti daugybę Makedonijos žemių, įskaitant ir sostinę Pelą. Todėl Amintas į pagalbą pasikvietė Spartą. 382–379 m. pr. m. e. vykusiame kare tarp Spartos ir Olinto, pastarasis pralaimėjo, Amynthas atsiėmė užgrobtąsias žemes, o Chalkidikės lyga buvo išardyta.

375 m. pr. m. e., susikūrus Antrajai Atėnų imperijai, Chalkidikės lyga vėl atsikūrė ir jungėsi prie imperijos. Tačiau siekdama išlaikyti tam tikrą balansą, lyga užmezgė ir artimus santykius su Makedonijos karalyste.

348 m. pr. m. e. Chalkidikės lyga, kaip ir graikų kolonijos Migdonijoje buvo prijungta prie Makedonijos karalystės ir tapo istorinio Makedonijos regiono dalimi.