Septyni išminčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Septyni išminčiai – (gr. οἱ ἑπτὰ σοφοί, hoi hepta sophoi; ~620–550 m. pr. m. e.) – taip pavadinti legendiniai VII/VI amžiaus prieš m. e. Graikijos (Antika) mąstytojai ir visuomenės veikėjai, pagarsėję savo išmintimi. Jų mąstymas, gyvenimas bei kūryba buvo laikomi pavyzdiniais ir sudarė bendruomeninės ir kitokios tarpusavio santarvės pagrindą visuomenėje. Be to, jų filosofiniai darbai ir traktatai lėmė tolesnę Graikijos mokslų, o kartu ir visuomeninę pažangą, plėtrą.[1]

Išminčiai ir jų žinomiausi posakiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chilonas (gr. Χίλων ὁ Λακεδαιμόνιος): Pažink save (Γνῶθι σεαυτόν),
  2. Periandras (gr. Περίανδρος ὁ Κορίνθιος): Tramdyk pyktį (Χόλου κρατέειν),
  3. Solonas (gr. Σόλων ὁ Αθηναίος): Žiūrėk gyvenimo galo (Τέρμα δ᾿ ὁρᾶν βιότοιο),
  4. Talis (gr. Θαλής ὁ Μιλήσιος): Niekuo nepasitikėk (Ἐγγύην φεύγειν),
  5. Kleobulas (gr. Κλεόβουλος ὁ Ρόδιος): Svarbiausia saikas (Μέτρον ἄριστον),
  6. Pitakas (gr. Πιττακός ὁ Μυτιληναίος): Nieko per daug (Οὐδέν ἄγαν),
  7. Biantas (gr. Βίας ὁ Πριηνεύς): Blogųjų daugiau (Τοὺς πλέονας κακίους).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Griffiths, "Seven Sages", in Oxford Classical Dictionary (3rd ed.). All the sources are collected in Bruno Snell, Leben und Meinungen der Sieben Weisen. Griechische und lateinische Quellen erläutert und übertragen. Munich, 1971.