Ptolemėjų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ptolemėjų dinastija (t. pat Lagidai, pagal Laguso, spėjamo Ptolemėjo I tėvo vardą)) – Egipto valdovų dinastika nuo 323 m. pr. m. e. iki 30 m. e. m. (Egipto žlugimo).

Egiptas-orn.png
Senovės Egipto istorija
Priešdinastinis Egiptas (nomai)
Ankstyvoji karalystė
Senoji karalystė
Pirmasis tarpuvaldis
Vidurinioji karalystė
Antrasis tarpuvaldis
Naujoji karalystė
Trečiasis tarpuvaldis
Kušas (XXV) > Asirija
Vėlyvoji karalystė
Achemenidų imperija
Ptolemėjų dinastija
Romos imperija (Egiptas)
Egipto istorija

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Ptolemėjų dinastija iškilo po Aleksandro Didžiojo mirties kaip generolo Ptolemėjo palikuonys. Per Babilono padalinimą 323 m. pr. m. e. Ptolemėjas tapo Egipto vietininku (satrapu). Po Aleksandro IV Makedoniečio nužudymo, Ptolemėjas pasiskelbė Egipto karaliumi. Valdydami laikėsi graikiškosios tradicijos, plėtojo, skatino ir saugojo helenizmo kultūrą. Jie taip pat išlaikė ir skatino senovės Egipto religija bei papročius. Visi dinastijos valdovai vadinosi Ptolemėjais, o jų žmonų, kurios dažnai buvo ir sesės, vardai dažnai buvo Kleopatra, Berenikė, Arsinė.

Dinastijos įkūrėjas Ptolemėjus I pagrobė iš Babilono Aleksandro Didžiojo kūną ir Aleksandrijoje jam pastatė mauzoliejų, kur jis ir buvo palaidotas.

Valdymo metu sostinė buvo Aleksandrija. Dinastija žlugo apie 30 m. pr. m. e., Kleopatrai VII pralaimėjus Augustui.

Ptolomėjų valdovai ir jų žmonos[taisyti | redaguoti kodą]

Ptolemėjų šeimos medis[taisyti | redaguoti kodą]

EgyptianPtolemies2.jpg

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Ptolemėjų dinastija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka