Megara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie graikų mitologijos personažą žiūrėkite - Megara (mitologija).
Megara
gr. Μέγαρα

Megara
38°00′00″N 23°21′00″E / 38°N 23.35°E / 38; 23.35 (Megara)Koordinatės: 38°00′00″N 23°21′00″E / 38°N 23.35°E / 38; 23.35 (Megara)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Graikijos vėliava Graikija
Periferija (regionas): Atikos periferija Atikos periferija
Nomas: Vakarų Atikos nomas
Gyventojų (2001): 28 195
Plotas: 322,2 km²
Tankumas (2001): 88 žm./km²
Kirčiavimas: Megarà

Megara – miestas Graikijoje, Atikos periferijoje. Šiuo metu Megara yra Atėnų priemiestis, kuriame gyvena 30 000 žmonių. Megara nutolusi nuo Atėnų šiaurės vakarų kryptimi 42 km ir sujungta autostrada su Peloponesu, Vakarų Graikija ir Atėnais. Megara yra Megaros lygumoje. Žemės ūkis dominavo prieš prasidedant namų statybai 1960–1970 metais.

3 km į pietus yra Pachi bendruomenė, garsi savo žuvų užeigomis ir lankoma žmonių iš visos Graikijos. Nea Peramos yra kaimyninis miestas rytuose, o Kakija Skala – vakaruose. Pietuose yra karinis aerodromas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Graikijos istorinis regionas:
Megaridė (Μεγαρίς)
Šalis: Graikija (Atika)
Tautos: dorėnai
Miestai: Megara
Ancient Regions Mainland Greece.png

Megara buvo antikinis dorėnų miestas Sarono įlankoj priešais Salamino salą. Jis valdė teritoriją, kuri dar buvo vadinama Megaride. Tai buvo maža teritorija įsitarpusi tarp dviejų galingų regionų - Korintijos piečiau ir Atikos ryčiau. Be paties miesto ir apylinkių, jai priklausė ir Salamino sala, kuri vėliau buvo užimta Atėnų. Mitiniam karaliui Pandionui padalinus Atiką savo keturiems sūnums, Megaros karaliumi tapo Nisas.

Senovės laikais Megara priklausė Korintui, kurio naudai Megara įkūrė Megarą Hyblėją, mažą polį Sicilijoje į šiaurę nuo Sirakūzų. Megara kovojo su Korintu dėl nepriklausomybės ir po to įkūrė (apie 667 m. pr. m. e.) Bizantijų kaip ir Chalkedoną.

Peloponeso kare (apie 431404 m. pr. m. e.) Megara buvo Spartos sąjungininkė.

Žinomiausias senovės Megaros pilietis yra Byzas (legendinis Bizantijaus įkūrėjas). VI a. poetas Teognis irgi kilęs iš Megaros. Megariečiai virto priežodžiu dėl dosnumo statant šventyklas ir joms aukojant. Šv. Jeronimas 404 m. e. m. laiške praneša „Yra paplitęs posakis apie megariečius – Jie stato tarsi gyventų amžinai, o gyvena tarsi mirtų rytoj.“

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]