Heliopolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Heliopolis
Ἡλιούπολις
O28 W24
O49
Obelisk-SesostrisI-Heliopolis.JPG

Heliopolis
Koordinatės: 30°08′0″N 31°17′0″E / 30.13333°N 31.28333°E / 30.13333; 31.28333Koordinatės: 30°08′0″N 31°17′0″E / 30.13333°N 31.28333°E / 30.13333; 31.28333
Vieta: Egiptas, Kairas
Regionas: Žemutinis Egiptas
Adm. vienetas: Heka-Andžu (13-as nomas)
Istorija
Pastatytas: Egipto priešistorė
Sugriautas: viduramžiai
Laikotarpis: senovė
Tauta: egiptiečiai, graikai, romėnai
Dievas: Eneada
Informacija
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Heliopolis (sen. gr. Ἡλιούπολις, arab. عين شمس = Ain Shams) – senovės Egipto miestas, dabar esantis Kairo miesto ribose. Jis buvo vienas seniausių Egipto miestų ir Žemutinio Egipto 13-ojo nomo (Heka-Andžu) sostinė. Senovinis miestas stovėjo apie 8 km į rytus nuo Nilo deltos. Heliopolio klestėjimo laikais jis buvo vienas pagrindinių Saulės kulto centrų, iš to kilo jo graikiškas pavadinimas, kuris reiškė „Saulės miestas“. Egiptietiškas jo pavadinimas Junu reiškė „stulpas“, ir buvo kilęs iš pagrindinio garbinimo objekto miesto šventykloje - pailgo akmens.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
jwnw
Junu
O28 W24
O49
„Stulpas“
Graikų k. Heliopolis (Ἡλιούπολις)
Arabų k. Ain Šams (عين شمس)

Heliopolis buvo apgyvendintas dar ikidinastiniame laikotarpyje. Vidurinės ir Vėlyvosios karalysčiu metu buvo vykdomi dideli statybų projektai. Šiuo metu miestas visiškai sunaikintas, jo šventyklų ir kitų pastatų konstrukcinės medžiagos buvo panaudotos statant Kairą. Apie miestą daugiausia žinoma iš rašytinių šaltinių.

Pagrindinė Heliopolio dievybė Atumas, garbintas pagrindinėje miesto šventykloje, kuri buvo vad. Per-Aat („Didieji namai“) ir Per-Atum („Atumo namai“). Miestas buvo pagrindinis Eneados dievų kulto centras. O iškilus Horo kultui, tapo Ra-Horas (vadinamo „Ra, kuris Horas dviejuose horizontuose“) dievybės kulto centru. Amarnos laikotarpiu, karalius Echnatonas mėgino atlikti religinę perversmą pereiti prie vieno Saulės dievo Atono garbinimo. Echnatonas pastatė Atonui skirtą šventyklą Vetjes Aten („Kelianti Saulės diską“). Vėliau mirus faraonui jo sūnus atkūrė senąją religiją, o vėliau Atono šventyklos akmenys buvo panaudoti statant viduramžių Kairo sienas. Mieste buvo garbintas ir Ra įkūnijimas bulius Mnevis, kuriam priklausė kapavietė į šiaurę nuo miesto.

Tuo metu kai miestas buvo Egipto sostinė, jame buvo saugomos maisto atsargos žiemos metui, kai minios žmonių keliaudavo į miestą maisto. Dėl to miestas dar buvo vadinamas Duonos vieta. Mirusiųjų knygoje miestas aprašomas kaip vieta, kurioje dauginama duona, kai pasakojamas mitas kaip Horas pamaitino minias žmonių 7 duonos kepalėliais.

Heliopolis buvo gerai žinomas romėnams ir graikams. Jį minėjo savo užrašuose tokie garsūs geografai kaip Klaudijus Ptolemėjus, Herodotas, Strabonas, Diodoras, Plutarchas, Tacitas, Ciceronas ir kt.