Pindaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pindaras (gr. Πίνδαρος, tikriausiai g. 522 m. pr. m. e. Kynoscefaluose, Beotijos kaime – m. 443 m. pr. m. e. Arge) – graikų lyrinis poetas, vienas iš kanoninių Devynių Senovės Graikijos poetų.

Iš jų Pindaro kūrybos išliko daugiausia ir kai kurių kritikų nuo Antikos laikų jis laikomas geriausiu[1].

Biografija ir kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pindaras gimė Kynoscefaluose, Beotijoje. Jis buvo Daifanto ir Kleodicės sūnus. Šeimos tradicijos paliko pėdsaką jo kūryboje ir yra svarbios suprasti jo santykiams su to meto žmonėm. Egidų klanas, kildinęs save iš didvyrio Egėjo priklausė Kadmo šalininkams, kurie save laikė Tėbų įkūrėjo Kadmo palikuonimis.

Jo šeima vertėsi kurdama chorinius kūrinius, kurie aukštino svarbius asmenis, princus ir senovės įvykius, tad šios Tėbų šeimos Aleksandras Makedonietis pasigailėjo dėl giriančio kūrinio Aleksandro I iš Makedonijos (Aleksandro Makedoniečio protėvio) garbei.

Pindaras kūrė kelių tipų chorines dainas. Pagal Vėlyvosios Antikos biografą, Aleksandrijos bibliotekos mokslininkai jo kūrybą sugrupavo į septyniolika knygų. Pagal žanrą[2]:

  • 1 humnoi knyga – himnai;
  • 1 paianes knyga – šlovinančios giesmės;
  • 2 dithuramboi knygos – ditirambai;
  • 2 prosodia knygos – preliudai;
  • 3 parthenia knygos – dainos merginoms;
  • 2 huporchemata knygos – šokių dainos;
  • 1 enkomia knyga – giriančios dainos;
  • 1 threnoi knyga – raudos;
  • 4 epinikia knygos – pergalės odės;

Iš tokios daugybės kūrinių išliko visos pergalės odės, kiti kūriniai žinomi iš Senovės autorių citatų ir papirusų, rastų Egipte. Teigiama, kad Atėnų komedijų rašytojas Eupolis sakęs, jog Pindaro poemos "pavirto tyla dėl daugumos nenoro elegantiškai mokytis"[3]. Ir dabartiniais laikais galima sakyti, kad Pindaras yra labiau gerbiamas nei skaitomas.

Pergalės odės sukurtos aristokratijos nugalėtojams žymiausiuose Klasikinės Graikijos atletiniuose renginiuose: Olimpijos, Pitijos, Istmo ir Nemėjos žaidynėse. Jų stilius turtingas ir pilnas užuominų, dažnų paralelių tarp nugalėtojų ir jų įžymių protėvių ar dievų ir herojų mitų, dėl kurių rengiamos žaidynės. "Bet Pindaro galia ne atletų geneologijoje ar nesvarbių dievų blogam elgesy. Ji yra frazių ir vaizdų grožyje, rodančiam saulėlydžui saulės auksą ir purpurą"[4]. Dvi žymiausios Pindaro pergalės odės yra Olimpijos 1 ir Pitijos 1.

Besilaikant Tėbų pedagoginės tradicijos, dauguma jo poezijos susiję su pederastijos tema. Pvz.: Olinmpijos odė 1 ir 9, kaip ir šlovinanti giesmė Teoksenui. Anksčiau buvo manoma, kad ji skirta Pindaro mylimajam, bet dabar manoma kitaip (Hubbard, Thomas K. Pindar, Theoxenus, and the Homoerotic Eye)[5].

Pindaro žmonos vardas Megaklėja. Jis turėjo sūnų Daifantą ir dvi dukteris Eumetisę ir Protomachę. Teigiama, kad jis mirė Arge sulaukęs septyniasdešimt devynerių metų 443 m. pr. m. e.

Citatos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Quintilian 10.1.61; cf. Pseudo-Longinus 33.5.
  2. M. M. Willcock: Pindar: Victory Odes (p. 3). Cambridge UP, 1995.
  3. Parašyta Deipnosophistae, I knygos konspekte.
  4. Lucas, F. L.. Greek Poetry for Everyman. Macmillan Company, New York, p. 262.
  5. "1.85-1.87 Pindar." Homosexuality in Greece and Rome: a sourcebook of basic documents in translation. Nuoroda tikrinta 2006-05-20.

Vikiteka