Ptolemėjas (karvedys)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ptolemėjas (karvedys)
Ptolemy I Soter Louvre Ma849.jpg
Ptolemėjo biustas, Luvras
Ptolemėjų dinastija
Gimė: 367 m. pr. m. e.
Mirė: 283 m. pr. m. e.
Tėvas: Lagas
Sutuoktinis(-ė): Artakima,
Tais, Evridika I,
Verenika I
Vaikai:

Ptolemėjus Keravnas,
Meleagras,
Lisandra,
Ptolemiada,
Ptolemėjus II|,
Arsinoja II,
Leontiskas,
Lgas, Eirena,
Agrejus

Egipto karalius
Pirmtakas: Aleksandras IV Makedonietis
Įpėdinis: Ptolemėjas II Filadefas
Commons-logo.svg Vikiteka: Ptolemėjas (karvedys)Vikiteka

Ptolemėjas I (367283 m. pr. m. e., vadinamas Ptolemėju Lagidu[1]) – Makedonijos generolas valdant Aleksandrui Makedoniečiui, Egipto valdovas (323 m. pr. m. e. – 283 m. pr. m. e.), Ptolemėjų dinastijos pradininkas. 305/4 m. pr. m. e. jis pasiskelbė faraonu.

Jo motina yra Arsinė Makedonietė, o tėvas nežinomas. Senovės šaltiniai nurodo Laguso sūnų arba Pilypą II, Aleksandro tėvą. Ptolemėjas buvo vienas patikimiausių Aleksandro generolų ir asmens sargybinių. Jis buvo keliais metais vyresnis už Aleksandrą ir artimas vaikystės draugas. Ptolemėjas priklausė kilmingų vaikų būriui, kurį mokė Aristotelis.

Ptolėmėjas padėjo Aleksandrui nuo pirmų kampanijų, ypač reiškėsi Indijoje ir Afganistane. Šušo vedybų festivalyje 324 m. pr. m. e. Aleksandro nurodymu Ptolemėjas turėjo vesti persų princesę Atakamą. Taisė, Atėnų hetera, lydėjusi Aleksandrą užkariavimuose, buvo Ptolemėjo meilužė.

Aleksandro įpėdinis[taisyti | redaguoti kodą]

Kai Aleksandras mirė 323 m. pr. m. e. Ptolemėjas įtakojo imperijos padalinimą. Jis tapo Egipto satrapu po Babilono dalybų ir turėjo nominaliai pripažinti karalių Filipą Aridają ir mažametį Aleksandrą IV. Buvęs satrapas graikas Kleomenas tapo Ptolemėjo pavaduotoju. Jis veikė greitai ir be niekieno leidimo užėmė Kirenaiką.

Pagal makedoniečių papročius karaliumi tampama sudeginant pirmtako palaikus. Tikriausiai norėdamas neleisti imperijos regentui Perdikui tokiu būdu tapti karaliumi, jis taip vargo pavogdamas Aleksandro kūną iš Babilono ir laikinai patalpino Memfyje. Po to Ptolemėjas prisijungė prie koalicijos, nukreiptos prieš Perdiką. O šis nusprendė, kad Ptolemėjas pats nori tapti karaliumi ir jį laikė pavojingiausiu priešininku. Ptolemėjas nužudė Kleomeną, apkaltinęs šnipinėjimu Perdiko naudai, ir pasisavino didelę jo surinktą pinigų sumą[2].

Varžybos ir karai[taisyti | redaguoti kodą]

321 m. pr. m. e. Perdikas įsiveržė į Egiptą, bet nepralaužė Ptolemėjo gynybos ties Nilu ir prarado 2000 karių. Tai buvo didelis smūgis jo reputacijai ir Perdiką nužudė palapinėje du jo pareigūnai. Ptolemėjas greitai persikėlė per Nilą ir pradėjo tiekima armijai, su kuria vakar dar kariavo. Ptolemėjui pasiūlyta tapti regentu, bet jis atsisakė. Jam užteko apsaugoti savo galios bazę ir jis nenorėjo viskuo rizikuoti, kad taptų Aleksandro įpėdiniu.

Po to prasidėjo ilgas karas tarp diadochai|diadochų. Ptolemėjas pirmiausiai stengėsi išlaikyti Egiptą, o po to Kirenaiką, Kiprą, Siriją ir Judėją. 318 m. pr. m. e. jis pirmąkart užėmė Siriją, o Kipro silpni karaliai pripažino jį savo gynėju. Kai Antigonas I Mažojoje Azijoje pademonstravo savo ambicijas 315 m. pr. m. e., Ptolemėjas prisijungė prie jo priešų ir per karą patraukė savo karius iš Sirijos. Kipre jis kovojo su Antigono partizanais ir užėmė salą 313 m. pr. m. e. Tuo pat metu numalšintas maištas Kirenaikoje.

312 m. pr. m. e. Ptolemėjas ir pabėgęs Babilono satrapas Seleukas I įsiveržė į Siriją ir nugalėjo Demetrijų, Antigono sūnų Gazos mūšyje. Ptolemėjas keliems mėnesiams užėmė Siriją, bet jo generolai pralaimėjo Demetrijui ir Antigonas atgavo Siriją. 311 m. pr. m. e. buvo sudaryta taikos sutartis. Netrukus Makedonijoje buvo nužudytas 13 metų karalius Aleksandras IV ir Ptolemėjas tapo pats sau šeimininku. 309 m. pr. m. e. Ptolemėjo vadovaujamas laivynas iš Antigono atėmė Likijos ir Karijos uostus, o kitais metais Graikijoje užėmė Korintą, Megarą ir Sikioną. 306 m. pr. m. e. Demetrijaus laivynas užpuolė Kiprą, per Salamio mūšį buvo nugalėtas ir paimtas į nelaisvę Ptolemėjaus brolis Menelajas. Kipras buvo prarastas.

Antigonas ir Demetrijus pasiskelbė karaliais. Jų pavyzdžiu pasekė Ptolemėjas, Kasandras, Lisimachas ir Seleukas. 306 m. pr. m. e. žiemą Antigonas nesėkmingai bandė įsiveržti į Egiptą. Ptolemėjas nebesiuntė jūrinių ekspedicijų prieš Antigoną, bet padėjo Rodui, kai jį apsiautė Demetrijus. Pausanijus teigia, kad dėkingi rodiečiai jam suteikė Sotero ("gelbėtojo") titulą. Dabartiniai mokslininkai su tuo sutinka, nors pirmąkart taip Ptolemėjas I vadinamas Ptolemėjaus II monetose 263 m. pr. m. e.

302 m. pr. m. e. atnaujinus koaliciją prieš Antigoną, Ptolemėjas vėl įsiveržė į Siriją, kai šis kovėsi su Lisimachu Mažojoje Azijoje. Išgirdęs, kad Antigonas laimėjo, Ptolemėjas atsitraukė. Bet kai pasiekė žinia, kad Seleukas ir Lisimachas nugalėjo ir nužudė Antigoną Ipso mūšyje 301 m. pr. m. e., Ptolemėjas vėl užėmė Siriją.

Koalicijos nariai paskyrė Siriją Seleukui, nes apkaltino Ptolemėją dezertyravimu. Kitus kelis šimtus metų Ptolemėjų ir Seleukidų dinastijos dažnai kovojo dėl Sirijos ir Judėjos. Po to Ptolemėjas mažai kišosi į ginčus Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. Jis prarado valdas Graikijoje, bet atgavo Kiprą 295 m. pr. m. e. Po dažnų maištų Kirėnė buvo numalšintą, o ją pradėjo valdyti posūnis Magas.

Įpėdinis[taisyti | redaguoti kodą]

289 m. pr. m. e. Ptolemėjas II, kurio Ptolemėjas I susilaukė su Berenike I, pradėjo valdyti su tėvu. Vyriausias teisėtas sūnus Ptolemėjas Keraunas pabėgo į Lisimacho rūmus. Ptolemėjas I mirė 283 m. pr. m. e., sulaukęs 84 metų.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The decree of Ptolemy Lagides
  2. Peter Green, Alexander to Actium, 1990, pp 13-14
Ptolemėjas (karvedys)
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Aleksandras IV Makedonietis
Egipto karalius
323 m. pr. m. e. - 283 m. pr. m. e.
Po to:
Ptolemėjas II Filadefas