Kurtuvėnų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kurtuvėnų davaras
Dvaro svirnas 2009 m.
Dvaro svirnas 2009 m.
Vieta Kurtuvėnai, Šiaulių rajonas
Įkurtas XVIII a.
Rūmų stilius Medinis
Bajorų giminės Pranciškus Vladislovas Nagurskis,
Jokūbas Ignotas Nagurskis,
Pliateriai

Kurtuvėnų dvaras išlikęs Kurtuvėnuose. Su parku ir kitais pastatais sudaro ansamblį.

Vertingiausias dvaro pastatas yra medinis dviejų aukštų svirnas, statytas XVIII a. pabaigoje. Dvaro svirnas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Svirnas pastatytas 17921796 m. Jame dvarininkai rengdavo pokylius, spektaklius, bet kartu buvo laikomi ir grūdai. Iki šiol išlikusiame mediniame dvaro svirne buvo įrengtas teatras, kuriame vaidino baudžiauninkai. Per II pasaulinį karą buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas, o išplėštos antrojo ir trečiojo aukštų perdangos naudotos apkasams sutvirtinti.

Po nepriklausomybės atgavimo pastatas restauruotas, tačiau 2001 m. rugpjūčio 1 d. naktį sudegė, o 2006 m. visiškai atstatytas pagal autentišką projektą, nepanaudojus nė vienos vinies.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dvaras – vienas pirmųjų XV a. Lietuvoje susikūrusių dvarų. Dvaras ir parkas žinomas nuo 1495 m. Bajorų sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 metų buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. 1717 m. Kurtuvėnus įsigijo ir pavertė juos svarbiausia giminės rezidencija Pranciškus Vladislovas Nagurskis. Ypač miestelį išpuoselėjo jo sūnus Jokūbas Ignotas Nagurskis (g. apie 1734 – m. po 1796 m., palaidotas Kurtuvėnuose). Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių. Arklidėse veikia jojimo paslaugų centras, o dvaro oficinos pastate įsikūrusi regioninio parko direkcija. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]