Dogonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dogonai
DogonFamily cropped contrast.jpg
Gyventojų skaičius 0,4–0,8 mln.
Populiacija šalyse Malio vėliava Malis (Mopčio regionas)
Kalba (-os) dogonų
Religijos animizmas, islamas
Giminingos etninės grupės mandinkai
Commons-logo.svg Vikiteka: DogonaiVikiteka
Hogonas

Dogonai – Vakarų Afrikos tauta, gyvenanti Malyje, Mopčio regione, Bandiagaros skardžio pašlaitėje. Populiacija – 400–800 tūkst. žmonių. Kalba dogonų kalbomis, kurių klasifikacija problematiška (tradiciškai priskirta Nigerio-Kongo šeimos gurų kalbų grupei).

Dogonai verčiasi žemdirbyste (vietomis drėkinamąja), augina avis, ožkas, vištas[1]. Gyvena labai savituose kaimuose, įkurtuose skardžio pašlaitėje. Visi statiniai statomi iš plūkto molio, stačiakampiai, nedideli. Namo aukštis neretai viršija plotį, stogas smailas. Dogonų kaime būna specialios paskirties pastatai – vyrų svirnai (grūdų saugyklos), moterų svirnai (saugomi drabužiai, juvelyrika, keramika), togunos (vyrų posėdžių, poilsio namai), moterų namai (įrengti už kaimo, juose gyvena moterys menstruacijų laikotarpiu).

Apie pusė dogonų nominaliai yra musulmonai, kaimuose yra tipiškos architektūros mečečių. Tačiau labiausiai dogonų tarpe paplitęs vietinis animistinis tikėjimas. Dogonų dvasinis vedlys yra hogonas (jam kaime įrengiamas atskiras namas). Dogonai garbina dievybes, vadinamas Nommo. Tai amfibijas primenančios, hermafroditiškos būtybės, pasak dogonų, kilusios iš Sirijaus. Keletu antropologinių tyrimų nustatytos ypač gilios dogonų astronomijos žinios[2]. Taip pat garbinamas dangaus dievas Amma, įvairūs totemai, augalų dievybės.

Dogonų kultūroje svarbios iniciacijos apeigos, vykdomi vyrų ir moterų apipjaustymai, sudėtingi laidojimo ritualai. Šeima patrilinijinė, pasitaiko poligamija (iki 4 žmonų), bet dabar paplitusi monogamija. Šeimos sukūrimu laikomas pirmagimio gimimas, iki tol vyras ir žmona drauge dažnai negyvena.

Pagrindinis dogonų meno objektas yra skulptūra. Jos pailgos, ištęstomis galūnėmis, veidais. Laikomos paslaptyje hogono arba šeimos saugyklose, tikima jų šventa galia. Vietomis užsiimama uolų tapyba. Ritualų metu dėvimos kaukės.

Dogonų kilmė nežinoma. Gali būti, kad juos sudaro skirtingos gentys, atsikrausčiusios į Bandiagarą siekiant išvengti islamo įtakos. Bandiagaroje jie įsikūrė XIVXV a. ir asimiliavo čia urvuose gyvenusią telemų kultūrą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Didžioji tarybinė enciklopedija, T. VIII (Дебитор—Евкалипт). – Maskva: Советская энциклопедия, 1972 Interaktyvi nuoroda: Догон.
  2. M.Griaule, G.Dieterlen, 'A Sudanese Sirius System' (trans. of the authors' paper, 'Un Système Soudanais de Sirius', Journal de la Société des Africainistes,' Tome XX, Fascicule 1, 1950 pp.273-94)