Bandiagaros skardis

Bandiagaros skardis (Dogonų žemė)
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Malis
Tipas	Mišrus
Kriterijus	v, vii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 516
Regionas**	Afrika
Įrašymo istorija
Įrašas	1989  (13 sesija)
Bandiagaros skardis šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Bandiagaros skardis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Bandiagaros skardis (pranc. Falaise de Bandiagara) – ilgas skardis, besidriekiantis Malio pietryčiuose, Mopčio regione, Bandiagaros miesto apylinkėse. Smiltainio skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – Hombori Tondis (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis krenta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai.

Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – dogonai. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai telemai ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. XIV a. į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudojo ir urvus.

1989 m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje.

• 
  Skardis
• 
  Telemų gyvenvietės
• 
  Tolojų urvai
• 
  Atlikuonys
• 
  Krioklys