Bamana imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Segu Bamanan Famamara
Bamana imperija
Blank.png
1640 – 1861 Blank.png
Location of Bamana
Svarbiausios Bamanos vietovės dab. Malyje.
Sostinė Segu
Valdymo forma monarchija
Faama
 XVII a. vid. Kaladian Coulibaly
 1856-1861 Bina Ali
Era Naujieji laikai
 - Įkūrimas 1640
 - Prijungiama prie Tukulerų imperijos 1861 m.

Bambarų Segu karalystė, dar žinoma kaip Bamana imperija, Bamarų imperija – istorinė Afrikos valstybė, XVII a. vid.–1861 m. egzistavusi dab. Malio teritorijoje. Ją sukūrė bambarų tauta.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Segu karalystė susiformavo XVII a. viduryje bambarų gyvenamame regione Nigerio upės slėnyje, esančiame tarp Manden aukštumų pietvakariuose ir Vidinės Nigerio deltos šiaurės rytuose. Sumenkus Maroko Sadi dinastijos valdžiai regione, susidarė prielaidos susiformuoti smulkioms valstybėlėms, kurių viena buvo Segu mieste, valdoma Kulibalių dinastijos. Jos įkūrėju laikomas Kaladianas Kulibalis. Jam pavyko sustiprinti savo sostinę ir paversti ją regiono lydere. Tačiau po jo mirties valstybė vėl prarado savo reikšmę.

Tikuoju Bamanos imperijos pradininku laikomas Mamaris Kulibalis, sugebėjęs sukurti jaunų vyrų organizaciją Ton. Ši išaugo į drausmingą ir ginkluotą kariuomenę. Tai leido Mamariui ne tik paimti valdžią Segu, bet ir pajungti aplinkinių miestų-valstybių vadus. Naudodamas songajų karinę techniką, Mamaris sukūrė sausumos armiją ir vandens armiją, kontroliuojančią didelę Nigerio atkarpą nuo Timbuktu šiaurėje iki Mande aukštumų pietvakariuose. Valdovas save titulavo biton ir vykdė karinius žygius į aplinkines fulbių, soninkių, mosių valstybes, taip patį kitą bambarų valstybę – Kaartą.

Po Mamario mirties 1755 m. sostą paveldėjo jo sūnus, tačiau centralizacija valstybėje silpo, kol galiausiai prasidėjo pilietinis karas. Stabilumą 1766 m. atkūrė laisvas vergas Ngolo Diara, užgrobęs valdžią jėga, vėl suvienijęs atskirus vadus. Jo įkurta dinastija vadinama Ngolosiais. Valdant pirmiesiems Ngolosiams Bamanų imperija pasiekė savo apogėjų. Europietis keliautojas Mungas Parkas lankėsi karalystėje 1797 m. ir rado klestinčią valstybę. Jis rašė: "šio didžiulio miesto, daugybės kanojų upėje, didelio gyventojų skaičiaus ir gerai tvarkomos valstybės aplinkinėse vietovėse vaizdas kartu sudarė civilizacijos ir didybės įspūdį, kokį aš mažai tikėjausi aptikti Afrikos gilumoje. "

Tačiau XIX a. pradžioje valstybė ėmė silpti. Viena pagrindinių grėsmių jai buvo fulbių džihadas, atnešęs daug įtampos pagoniškoje bambarų visuomenėje. Vienas iš radikaliųjų fulbių musulmonų, Seku Amadu pradėjo sukilimą imperijoje, o 1818 m. jo pajėgos sumušė tuometinio faamos, Da Diara pajėgas Nukumos mūšyje. Po to didžiulės šiaurės rytinės Bamarų imperijos sritys kartu su klestinčiais miestais Mopčiu, Džene, Timbuktu (t.y. visa Vidinė Nigerio delta) atsiskyrė kaip Masinos imperija.

Tuo pat metu pietvakariuose iškilo kita musulmoniška fulbių valstybė – Tukulerų imperija, vadovaujama Umaro Talio. 1861 m. jo armija iš Dingirajės nusiaubė Segu miestą ir sunaikino Bamanos imperiją. Tukulerų sostinė buvo perkelta į Segu.

Fama sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Visos datos apytikrės. Kulibalių dinastija

  • XVII a. vidurys Kaladianas Kulibalis
  • 1689?–1755 Mamaris Kulibalis, titulavosi biton.
  • 1755–1757 Dinkoro Kulibalis
  • 1757–1759 Ali Kulibalis
  • 1759-1766 pilietinis karas

Ngolosių dinastija

  • 1766–1792 Ngolo Diara
  • 1795–1808 Mansong Diara
  • 1808–1827 Da Diara
  • 1827–1839 Tyefolo
  • 1839 Njenemba
  • 1843–1849 Ben Keryengole
  • 1849–1851 Kuma „Naluma“
  • 1851–1854 Masala Demba
  • 1854–1856 Turukoro Mari
  • 1856–1861 Bina Ali
Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos Mali-orn.png
Regionai: Diafanu (Kaarta) | Gana | Baraquri | Manden (Kenedugu, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, Dina) | Songajus
Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > Tukuleras (XIX a.)