Masina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Masina (Masinos imperija, Sisės džihado valstybė, Hamdulahio kalifatas) buvo XIX a. pirmos pusės fulbių valstybė Vidinėje Nigerio deltoje, Mopčio ir Segu regionuose, kurie dabar priklauso Maliui. Sostinė buvo Hamdulahis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietiniai fulbiai ilgai buvo didesnių valstybių vasalai: Malio imperijos (XIII–XIV a.), Songajaus (XV a.), Maroko pašų iš Timbuktu (XVI a.), Bamana imperijosSegu (XVII a.).

Įkvėptas Usman dan Fodio musulmonų sukilimo hausų žemėse pamokslininkas ir reformatorius Seku Amadu vedė fulbių armiją kovoje prieš Bamana imperiją 1818 m. Nauja valstybė greitai plėtėsi ir 1819 m. užėmė Dženę, o 1820 m. įkūrė Hamdulahį.

Imperijos galios viršūnėje mieste buvo 10 tūkst. karių armija, o Seku Amadu įsakė pastatyti 600 medresių islamui platinti. Alkoholis, tabakas, muzika ir šokiai buvo uždrausti remiantis Islamo teise,[1] o socialinė rūpyba rėmė našles ir našlaičius. Dėl griežtai vykdomų islamiškų įstatymų prieš prabangą Amadu įsakė apleisti Didžiąją Dženės mečetę, o visos būsimos mečetės turėjo būti žemomis lubomis, be dekoracijų ir minaretų.

Vienas svarbiausių valstybės palikimų buvo įstatymai, reguliavę žemės naudojimą Vidinėje Nigerio deltoje, kuriais rėmėsi gyvulių augintojai ir įvairios žemdirbių bendruomenės.

1825 m. Seku Amadu užėmė Timbuktu. Jam mirus 1845 m., įpėdiniu tapo sūnus Amadu II, o vėliau anūkas Amadu III.

1862 m. El Hadj Umar Talas, Tukulero valdovas,[2] užpuolė Masiną iš neseniai užimto Segu. Po kelių kruvinų mūšių jis įžengė į Hamdulahį kovo 16 d. ir sugriovė iki pamatų. Amadu III buvo pagautas ir nužudytas. Nors pasipriešinimas dar trumpai tęsėsi vadovaujant Amadu III broliui Ba Lobo, valstybė nebuvo atkurta.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]