Avijautis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ovibos moschatus
Avijautis (Ovibos moschatus)
Avijautis (Ovibos moschatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Dykaraginiai
(Wikispecies-logo.svg Bovidae)
Pošeimis: Ožkos
(Wikispecies-logo.svg Caprinae)
Gentis: Avijaučiai
(Wikispecies-logo.svg Ovibos)
Rūšis: Avijautis
(Wikispecies-logo.svg Ovibos moschatus)
Mokslinis pavadinimas
Ovibos moschatus
Zimmermann, 1780

Avijautis (lot. Ovibos moschatus) – porakanopinių būrio, ožkų pošeimio rūšis. Anksčiau daugelyje kalbų avijaučių vardas buvo muskusiniai jaučiai, esą todėl, kad rujos metu patinai skleidžia muskuso kvapą. Avijaučiai panašūs į jaučius, bet jų kaukolės ir dantys panašesni į avinų ir ožių. Tai senoviniai atrajojantys dykaragiai, evoliucijos metu išsiskyrę į atskirą tarpinę rūšį, kurios vieta sistematikoje turėtų būti tarp antilopių ir ožių.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Avijautis Kauno zoologijos sode

Ilgis apie 2,5 m, aukštis – 1,3 m. Suaugę gyvūnai sveria bent 200 kg, gali viršyti 400 kg. Labai tvirta sandara, trumpas kaklas, didelė galva ir trumpos storos kojos. Ragai pamatine dalimi dengia visą kaktą, leidžiasi žemyn, o galais užsirietę į viršų. Ausys mažytės, pasislėpusios kailyje; uodega trumpa. Plačios raginės kanopos pritaikytos kasti maistą iš po sniego.

Gyvūnas apaugęs labai ilgais, tamsiai rudais plaukais. Plaukai – 60-70 cm ilgio akuotai, po jais tankus ir labai švelnus povilnis. Vasarą avijaučiai šeriasi. Nenumetusiam povilnio avijaučiui karšta net šiaurėje. Fermose laikomi avijaučiai mėgsta būti šukuojami. Nuo vieno avijaučio galima prišukuoti iki 3 kg vilnos, o vienam megztiniui reikia 100-200 g tokios vilnos. Iš kilogramo avijaučio vilnos suverpiamas 80 km ilgio siūlas. Drabužiai, išausti iš šių gyvūnų vilnos, labai lengvi, šilti, skalbiant nesitraukia.

Gyvenamoji vieta[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena Šiaurės Amerikos arktinėje tundroje, Grenlandijoje ir Sibire. Ledynmečiu gyveno Europoje iki Ispanijos, kartu su mamutais, gauruotaisiais raganosiais ir šiaurės elniais. 1929 m. sėkmingai aklimatizuotas Špicbergene. Nuo 1974 m. avijaučiai aklimatizuoti Taimyre, o 1975 m. – Vrangelio saloje. Po kelerių metų jie ten pradėjo veistis. Nedidelės bandos taip pat įveistos Norvegijoje ir Švedijoje.

Gynyba[taisyti | redaguoti kodą]

Avijaučiai gali greitai bėgioti ir turi savitą gynybos strategiją. Užklupti jie išsirikuoja ratu, patelės ir jaunikliai viduryje. Dešimčiai avijaučių nebaisūs nei vilkų, nei baltųjų meškų puolimai. Plėšrūnui per daug prisiartinus, vienas avijautis šoka į priekį, smeigia ragais ir meta į rato vidurį, kur patelės ir jaunikliai jį sutrypia ir užbado.


Commons-logo.svg Vikiteka: Avijautis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka