Grenlandijos jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Norwegian Sea map.png
Ledkalnis Grenlandijos jūroje

Grenlandijos jūra – Arkties vandenynui priklausanti jūra. Teritorija yra tarp Grenlandijos, Svalbardo, Jan Majeno ir Islandijos. Plotas – 1 205 000 km². Vidutinis gylis – apie 1450 m, didžiausias – 5600 m. Temperatūra vasarą nuo 0 °C iki +6 °C, žiemą nuo −2 °C iki +1 °C. Druskingumas 32-34‰. Didžiausi uostai Akureiris, Longjyrbienas, Pyramidenas, Ny-Alesundas.[1]

Geografija ir geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pietuose ir pietryčiuose Grenlandijos jūra jungiasi su Norvegijos jūra. Grenlandijos jūros dubumą iš šios pusės riboja povandeniniai Islandijos – Jan Majeno, Mohno ir Knipovičiaus kalnagūbriai, iš pietvakarių – Grenlandijos – Islandijos slenkstis. Krantai fiordiniai, Grenlandijos salos šiaurės rytuose – ledyniniai. Grenlandijos jūros dugno reljefas pietuose kalvotas, šiaurėje – plokščia abisalinė lyguma. Jūros rytiniu pakraščiu šiaurės kryptimi teka šiltoji Vakarų Špicbergeno srovė, vakariniu pietų kryptimi – šaltoji Rytų Grenlandijos srovė.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Grenlandijos jūra yra arktinio ir subarktinio klimato juostose. Rudenį ir žiemą nereti dideli štormai. Vyrauja šiaurės vėjai. Žiemą ir pavasarį 85‰ jūros paviršiaus dengia ledas. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ledas lieka tik prie Grenlandijos krantų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Olegas Pustelnikovas. Grenlandijos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 136 psl.

Vikiteka