Stasys Lozoraitis (1898)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Lozoraitis
Stasys Lozoraitis.jpg
Gimė: 1889 m. rugsėjo 5 d.
Kaunas
Mirė: 1983 m. gruodžio 24 d. (94 metai)
Roma, Italija
Tėvas: Motiejus Lozoraitis
Motina: Marija Jaroševičiūtė-Lozoraitienė
Sutuoktinis(-ė): Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė
Vaikai:

Stasys Lozoraitis,
Kazys Lozoraitis

Veikla: diplomatas, užsienio reikalų ministras
Commons-logo.svg Vikiteka: Stasys Lozoraitis (1898)Vikiteka

Stasys Lozoraitis (1898 m. rugsėjo 5 d. Kaune – 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje, Italija) – Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras.

Stasys Lozoraitis "Lietuvos albume"

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė visuomenės veikėjo, publicisto bei advokato Motiejaus Lozoraičio ir Marijos Jaroševičiūtės šeimoje. Kaune baigė keturias gimnazijos klases, 1918 m. Voroneže (Rusija) lietuvių Martyno Yčo gimnaziją.

Paminklinė lenta Lozoraičiams Kaune

1918 m. pabaigoje grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti raštininku Lietuvos Vidaus reikalų ministerijoje. 1919 m. paskirtas Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, 1922 m. – Ministrų kabineto reikalų vedėju. 1923 m. balandžio mėn. perėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją.

1923 m. Vytauto bažnyčioje Kaune susituokė su Vincenta Matulaityte (1896–1987), Valstybės kontrolieriaus Vinco Matulaičio dukra.

1923–1929 m. diplomatinį darbą dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. 1925 m. paskirtas pirmuoju sekretoriumi, nuo 1928 m. patarėju. Klausė teisės paskaitų Berlyno universitete. Čia gimė abu sūnūs – Stasys (1924–1994 m.) ir Kazys (1929–2007 m.).

Nuo 1929 m. pabaigos iki 1932 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto Italijoje, nuo 1931 m. laikinasis reikalų patikėtinis. 1932 m. rugsėjo mėn. su šeima grįžo į Lietuvą. 1932–1934 m. LR Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius. 1934 m. birželio 12 d. prezidento Antano Smetonos įsakymu paskirtas LR užsienio reikalų ministru. [1] 1934 m. jo iniciatyva Ženevoje pasirašyta Pabaltijo valstybių santarvės sutartis. 1935 m. išrinktas Paryžiaus tarptautinės diplomatinės akademijos nariu. [2] Nuo 1939 m. vasario mėn. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, šias pareigas ėjo iki pasiuntinybės Romoje Villa Lituania uždarymo 1940 m. rugpjūčio 27 d.

Artėjant sovietų okupacijai, tuometinis LR užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1940 m. birželio 2 d. visoms Lietuvos pasiuntinybėms išsiųstoje telegramoje paskyrė Stasį Lozoraitį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) šefu. Šiuo aktu J. Urbšys sukūrė naują Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo instituciją. Sovietų okupacijos laikotarpiu LDT šefas buvo aukščiausias legalus Lietuvos valstybės pareigūnas de jure. LDT šefo veikla apėmė dvi pagrindines sritis: Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir tolimesnį Lietuvos bei jos piliečių teisių ir interesų gynimą. [3]

1940 m. pabaigoje A. Smetonos pasirašytais „Kybartų aktais“ S. Lozoraitis paskirtas prezidento pavaduotoju ir Ministru pirmininku. Kaip LDT šefas dalyvavo bendrose LDT ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto konferencijose (1946 m. Berne ir 1947 m. Paryžiuje) bei vėlesniuose jų susitikimuose. LDT šefo pareigas su nedidele pertrauka (1941 m. gruodžio 2 d. – 1945 m. lapkričio 15 d. jį pavadavo diplomatas Jurgis Šaulys, tuo metu rezidavęs Šveicarijoje) ėjo iki pat mirties – 1983 m. gruodžio 24 d. [4]

1998 m. lapkričio 10 d. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1995 m. vasario 16 d. prie namo (K. Donelaičio g. 58) atidengta memorialinė lenta su dviem bareljefais (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė).
  • 1998 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas bendras pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė). [5]
  • 1999 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lietuvos diplomatijos šefas“ (režisierius, scenarijaus autorius Vytautas Žalys ir Juozas Sabolius).
  • 2000 m. balandžio 28 d. buvusiuose Ministrų rūmuose Stasio Lozoraičio vyresniojo darbo kabinete (dab. VDU rektoratas, K. Donelaičio g. 58) atidarytas Lozoraičių memorialinis muziejus. [6]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Postas
Prieš tai:
Dovas Zaunius
Lietuvos užsienio reikalų ministras
19341938 m.
Po to:
Juozas Urbšys
Prieš tai:
Lietuvos diplomatijos šefas
19401983 m.
Po to:
Stasys Antanas Bačkis
Prieš tai:
Antanas Smetona
Lietuvos prezidentas emigracijoje
19441983 m.
Po to:
Stasys Antanas Bačkis