Alfonsas Petrulis
| Alfonsas Petrulis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškiuose, Čypėnų valsčius
|
| Mirė | 1928 m. birželio 28 d. (54 metai) Musninkuose, Ukmergės apskritis
|
| Palaidotas (-a) | Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia |
| Veikla | Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataras, kunigas (nuo 1899 m.), lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919 m.), Lietuvių konferencijos Berne (1917 m.) ir Lozanoje (1918 m.) dalyvis |
| Alma mater | Žemaičių kunigų seminarija |
 Vikiteka |
Alfonsas Petrulis |
Alfonsas Petrulis (1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškiuose, Čypėnų valsčius – 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose, Ukmergės apskritis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataras, kunigas (nuo 1899 m.), lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919 m.), Lietuvių konferencijos Berne (1917 m.) ir Lozanoje (1918 m.) dalyvis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1893 m. rugpjūčio 4 d. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1894 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Per ketverius metus baigė seminarijos kursą, bet dėl per jauno amžiaus nebuvo įšventintas kunigu.
1895 m. išvyko į Austrijos-Vengrijos imperiją ir 1895–1897 m. studijavo Lvovo veterinarijos institute, bet jo nebaigė. Grįžo į Lietuvą ir mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje (1897–1898 m.). Kadangi buvo gabus klierikas, išsiųstas studijuoti į Petrapilio dvasinę akademiją. Tačiau jam netiko drėgnas Petrapilio klimatas, ir jis grįžo į Vilnių. Įšventintas kunigu ir 1899 m. birželio 26 d. paskirtas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaru.
1908 m. įstojo į Lietuvos mokslų draugiją (LMD) ir dalyvavo jos pirmajame suvažiavime, 1911 m. kartu su kun. V. Mironu ir kunigu J. Navicku įkūrė „Aušros“ bendriją katalikiškam laikraščiui leisti (pirmasis „Aušros“ numeris išėjo 1911 m. spalio 19 d.), 1917 m. rugsėjo 18 d. – rugsėjo 22 d. dalyvavo Vilniaus konferencijoje ir buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. Joje, be A. Petrulio, buvo dar trys kunigai – Vladas Mironas, Justinas Staugaitis, Kazimieras Steponas Šaulys.
1918 m. vasario 16-ąją kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Neprikausomybės aktą. Už lietuvybės puoselėjimą 1919 m. du kartus lenkų kareivių buvo suimtas, kurį laiką kalėjo Vilniaus kalėjime. Rašė katalikiškajai spaudai.
Dvasiškis dirbo Bagdonavos filijoje, Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse. 1909–1927 m. gegužės 30 d. – Pivašiūnų parapijos klebonas. 1927 m. gegužės 30 d. – 1928 m. kovo 7 d. klebonavo Paparčiuose (Kaišiadorių raj.).
Nusilpus sveikatai, savo ganytojišką kelią baigė Musninkuose (Širvintų raj.), ten ir palaidotas Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija
- 2006 m. Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje buvusiam parapijos klebonui atidengtas paminklas.
- 2008 m. Paparčių kaime, dominikonų vienuolyno teritorijoje, buvusiam klebonui pastatytas paminklas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Viktoras Alekna. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. Vilnius: Voruta, 1996.
- Algimantas Katilius. Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
