Etika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Etika yra bendra sąvoka, kuria dažniausiai apibūdinama moralės teorija. Filosofijoje etiškas elgesys yra tas, kuris laikomas „geru“ arba „teisingu“. Vakarų tradicijoje etika kartais vadinama moralės filosofija. Tai yra viena iš vertybių teorijos (aksiologijos) dalių, kita dalis yra estetika. Aksiologija yra viena iš keturių pagrindinių filosofijos šakų, šalia metafizikos, epistemologijos ir logikos. Terminą „etika“ pirmąkart pavartojo Aristotelis.

Moderniosios eros etines teorijas iš esmės galima suskirstyti į pasekmistines, kaip Džiono Stiuarto Milio ir Džeremio Bentamo utilitarizmo teorijos, bei deontologines, kurias įkūnija Imanuelio Kanto darbai.

Pagrindinės etikos problemos:

Moralės kalbos problemas nagrinėja metaetika.

Pagrindiniai etikos veikalai:

Lietuvoje etikos problemos tyrinėjamos Kultūros, filosofijos ir meno instituto Etikos skyriuje, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos ir Filosofijos katedrose.

Iš lietuvių filosofų etikos klausimais daugiausiai rašo Jūratė Baranova, Česlovas Kalenda, Nerija Putinaitė, Dalia Marija Stančienė, Jonas Balčius, Loreta Anilionytė, Krescencijus Stoškus. Bioetikos problemas tyrinėja Eugenijus Gefenas, verslo etikos – Nijolė Vasiljevienė ir Valdas Pruskus.