Pereiti prie turinio

Čiuvašai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čiuvašai
Čiuvašai XX a. pr.
Čiuvašai XX a. pr.
Gyventojų skaičius ~1 900 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
1 637 094

Kazachstanas Kazachstanas:
22 305
Uzbekija Uzbekija:
14 000
Ukraina Ukraina:
10 593

Kalba (-os) čiuvašų, rusų
Religijos stačiatikybė, tradicinis tikėjimas, islamas
Giminingos etninės grupės totoriai, mariai

Čiuvašai (чăвашсем) – Rytų Europos tiurkų tauta. Gyvena Rusijoje (daugiausia Čiuvašijoje, Tatarstane, Baškortostane, Samaros, Uljanovsko srityse), tarybiniais metais daug čiuvašų pasklido po visą TSRS ir dabar gyvena Kazachijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Turkmėnijoje ir kt. Populiacija – apie 1,9 mln. žmonių. Kalba čiuvašų kalba, priklausančia tiurkų kalbų grupei, plačiai vartoja rusų kalbą.

Tradiciniai verslai: žemdirbystė (javai, linai), rečiau – gyvulininkystė (avys, galvijai, kiaulės, arkliai), bitininkystė. Amatai: medžio drožyba, puodininkystė, pynimas, audimas, siuvinėjimas. Tarybiniais metais daugelis čiuvašų pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kolūkiuose, paslaugų sferoje.

Dauguma tikinčiųjų čiuvašų yra stačiatikiai, tačiau dalis išpažįsta senąjį čiuvašų tikėjimą bei islamą. Išplėtotas muzikinis folkloras, mitologija.

Kaip ir Kazanės totoriai, čiuvašai yra Pavolgio bulgarų palikuonys. Tiurkų gentis bulgarai VII-VIII a. atsikraustė iš šiaurės Kaukazo bei Azovo stepių ir susiliejo su vietinėmis finougrų gentimis. Čiuvašai susiliejo daugiausia su mariais, bet išsaugojo savo kalbą. Nuo 1508 m. minimi rašytiniuose šaltiniuose[1], kaip atskira tauta įėjo į Kazanės chanatą. XVI–XVII a. grįžo į pietinę Čiuvašiją, kurią buvo palikę dėl nogajų ir kipčiakų antpuolių.

Pagal 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymą Lietuvoje gyveno 177 čiuvašai[2].

  1. Čiuvašai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas