Čiuvašų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čiuvašų kalba
Чăваш чĕлхи
KalbamaRusija (Čiuvašija, Tatarstanas, Baškirija ir kt.)
Kalbančiųjų skaičius~1,3 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėAltajaus
 Tiurkų
  Ogūrų
   Čiuvašų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaFlag of Chuvashia.svg Čiuvašija
Kalbos kodai
ISO 639-1cv
ISO 639-2chv
ISO 639-3chv

Čiuvašų kalba – tiurkų kalbų grupei priklausanti kalba, vartojama Pavolgyje gyvenančių čiuvašų. Tai vienintelė išlikusi vakarų tiurkų (ogūrų) kalba. Jai giminingos hunų, bolgarų, chazarų kalbos išnyko po tautų kraustymosi laikotarpio. Čiuvašų kalbą vartoja ~1,3 mln. žmonių, daugiausia gyvenančių Čiuvašijoje, Tatarstane, Baškortostane, Uljanovsko, Samaros srityse.

Čiuvašų kalba skirstoma į aukštutinę ir žemutinę (Volgos atžvilgiu) tarmes, tačiau jų tarpusavio skirtumai nedideli. Šia kalba leidžiami laikraščiai, vyksta radijo laidos, ji mokoma Čiuvašijos mokyklose.

Dėl priklausymo skirtingai atšakai, čiuvašų kalba nėra lengvai suprantama kitų tiurkų kalbų vartotojams. Seniau netgi buvo manoma, kad čiuvašų kalba yra tiurkizuota finougrų kalba.

Čiuvašų kalba užrašoma kirilicos raidynu, nors senovėje buvo užrašoma tiurkų runų raštu bei arabų raštu.

Dabartinė abėcėlė: А Ӑ Б В Г Д Е Ё Ӗ Ж З И Й К Л М Н О П Р С Ҫ Т У Ӳ Ф Х Ц Ч Ш Щ Ъ Ы Ь Э Ю Я

Kalba agliutinacinė ir turi daug priesagų. Veiksmažodžiai ir būdvardžiai turi 8 linksnius. Veiksmažodžiai turi daug laikų ir nuosakų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Vikipedija Čiuvašų kalba