Azovo jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Azovo jūra iš kosmoso

Azovo jūra (ukr. Азовське море, rus. Азовское море, antikoje vadinta Palus Maeotis arba Maiotis) – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės rytus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame – Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. Сиваш arba Гнилое море). Tai pati sekliausia pasaulio jūra.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Plotas – 37 805 km²
  • Kranto linija – 1472 km
  • Didžiausias gylis – iki 15 m;
  • Didžiausia sala – Biriučij;
  • Vandens sūrumas 11 ‰, pietinėje dalyje 2–4 ‰

Didžiausi uostai – Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje – Berdianskas, Mariupolis.

Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – Donas ir Kubanė.

Kitomis kalbomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės graikai vadino Μαιῶτις, romėnai – Palus Macotis, skitai – Kargaluk, arabai – Nitšlak arba Baral-Azov, turkai – Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – Azakdenizi.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:

  • turkų kalba – azak – 'žemas', 'menkas'.
  • legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 m. žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.

Vikiteka