Labu
Labu – pabaisa Mesopotamijos mitologijoje, turėjusi ir liūto, ir gyvatės bruožų.[1]
Žinomi du Labu mito variantai – Senosios Babilonijos karalystės ir Asirijos imperijos laikotarpių. Abiejų išlikę tik fragmentai. Pasak babiloniečių mito, pabaisa gimusi iš jūros tāmtu. Tuo tarpu asiriškojoje mito versijoje teigiama, jog Labu sukūręs dievas Enlilis, kurio rūstybę užsitraukė triukšminga žmonių giminė. Pasakojama, kad šios būtybės bijoję ne tik žmonės, bet ir dievai. Labu buvęs itin didelis, pasižymėjęs milžinišku rajumu – rydavęs tiek dangaus paukščius, tiek žemės padarus, taip pat ir žmones. Kovoti su šia pabaisa dievai paprašę Tišpako, tačiau šis iš pradžių nenorėjęs sutikti. Tolesnius įvykius aprašantis tekstas nėra įskaitomas, o pabaigoje rašoma, kad Labu nužudytas (greičiausiai dievo Tišpako). Tą jis padarė prieš pabaisos akis iškėlęs savo „gyvybės antspaudą“.[1]
Greičiausiai Labu mitas susiformavo Dijalos regione. Teigiama, kad asiriškoji mito versija yra alegorija, vaizduojanti Tišpako tapimą svarbiausia Ešnunos miesto dievybe, pakeičiant chtoninį gyvatišką dievą Ninazu.[2] Ankstesnėje versijoje Tišpako vaidmenį atliko Nergalas.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 108. ISBN 9781134641024.
- ↑ F. A. M. Wiggermann (1989). „Tišpak, his seal and the dragon mušḥuššu“. To the Euphrates and Beyond: Archaeological Studies in Honour of Maurits N. van Loon. A. A. Balkema. p. 117–133.
- ↑ Paul-Alain Beaulieu (1999). „The Babylonian Man in the Moon“. Journal of Cuneiform Studies. 51: 95.
