Birutė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Birutė
Lietuvos didžioji kunigaikštienė
Biruta.JPG
Mirė: 1382 m. ar apie 1389 m.
Palanga
Sutuoktinis(-ė): Kęstutis
Vaikai:

Vytautas Didysis
Tautvilas
Žygimantas Kęstutaitis
Miklausė Marija
Ona Danutė
Rimgailė

Lietuvos didžioji kunigaikštienė

Birutė (m. 1382 m. ar apie 1389 m.) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina.

Birutė yra kilusi iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės. Jos dėdė iš tėvo pusės buvo žemaičių didžiūnas Vidmantas.

Kęstučio žmona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1349 m. ar anksčiau tapo Kęstučio žmona. Kęstučiui tuomet buvo apie 50 metų.

Istorikai ne kartą ginčijosi, kelinta žmona Kęstučiui buvo Birutė. Lietuvos metraštis teigia Vytautą buvus vyriausiuoju sūnumi, gimusiu iš karto po Birutės ir Kęstučio vedybų. Po to gimė dar penki jų vaikai.

Vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birutė turėjo sūnus:

Birutė turėjo dukteris:

Tolesnis likimas ir mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1382 m. rengdamasis kovai su Jogaila, Kęstutis išsiuntė ją į Brastą. Tolesnis jos likimas nežinomas. Istoriniai šaltiniai mini dvi versijas: anot vienos ji buvo Jogailos nužudyta, anot kitos, po Kęstučio mirties dar gyveno ir mirė sava mirtimi. 1384 m. sutarties tarp Vokiečių ordino ir Vytauto įžangoje užfiksuota, kad Vytautas ordinui nusiskundęs, jog iš jo atimta tėviškė, o tėvas ir motina nužudyti.

Savo motinos žudiku Jogailą Vytautas vadina ir skunde prieš Jogailą ir Skirgailą, rašytame antro pabėgimo į Prūsiją metu (1390 m.). Šį faktą pakartojo ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis: Jogaila Birutę prigirdęs.

Priešingai teigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės delegacija, atremdama Vokiečių ordino atstovų kaltinimus Jogailai Konstanco bažnytiniame susirinkime (14151418 m.). Esą Birutė dar gyvenusi po Kęstučio mirties, su ja buvo elgiamasi pagarbiai ir mirusi ji prideramai palaidota. Labiau tikėtina pirma versija.

Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas Adomas Jucevičius 1842 m. rašė apie Birutės sudievinimą ir kultą:

Liaudis, su didžiu dėkingumu atsimindama tos kunigaikštienės [Birutės] dorybes, po mirties įskaitė ją į savo krašto deivių tarpą. Net kai jau visai sunyko pagonybė Žemaičiuose, pastarieji žmonės nesiliovė Birutės laikyti šventąja. Minios žmonių plaukdavo iš tolo melstis prie jos kapo ir prašyti, kad ji iš šventovės aukštybių pažvelgtų į jų skurdą. Krikščionių kunigai turėjo ne sykį vaikyti susirinkusiųjų pulkus. Tačiau nei įkalbinėjimai, nei grasinimai, nei ginkluotų pajėgų naudojimai neįstengė fanatikų atgrasinti. Su ginklu rankose jie rinkdavosi atiduoti garbės mirusiajai Birutei.[1]

Legenda apie Kęstutį ir Birutę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraščių Plačiajame sąvade (Bychovco kronika) užfiksuota tokia legenda:

Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Liudvikas Adomas Jucevičius (1959). Raštai, 441–442.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Birutė