Vadaktai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vadaktai
Vadaktai, Vytauto paminklas.JPG
Vytauto gatvė. Dešinėje – Vytauto paminklas

Vadaktai
Koordinatės 55°38′20″š. pl. 23°59′10″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.986°r. ilg. / 55.639; 23.986 (Vadaktai)Koordinatės: 55°38′20″š. pl. 23°59′10″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.986°r. ilg. / 55.639; 23.986 (Vadaktai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Sidabravo seniūnija
Gyventojų skaičius 178 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VadaktaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vadaktaĩ
Kilmininkas: Vadaktų̃
Naudininkas: Vadaktáms
Galininkas: Vãdaktus
Įnagininkas: Vadaktaĩs
Vietininkas: Vadaktuosè

Vadaktai – miestelis Radviliškio rajone, prie kelio  3406  Šeduvos g. st.VadaktaiKrekenava . Seniūnaitijos centras. Yra Vadaktų Šv. Agotos bažnyčia (perstatyta 1880 m. - 1883 m.), koplyčia-mauzoliejus, kapinės, paštas (LT-82013) (uždarytas), medicinos punktas, biblioteka (veikianti visuomeniniais pagrindais), pramogų ir šokių salė. Atidarytas memorialinis kambarys kunigui ir poetui A. Valantinui atminti.

Kultūros centras
Motorinis malūnas
Klebonija

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadaktai (Wadachte), kaip minima Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje, 1372 m. buvo nuniokoti kryžiuočių.[2] Ten stovėjęs dvaras pirmą kartą paminėtas 1585 m. Remiantis statistika, 1586 m. miestelyje gyveno 14 gyventojų.[3] Tuo tarpu 1744 m. - 1773 m. Vadaktai priklausė jėzuitams, t. y., čia pradėjo veikti šio ordino misija. Remiantis „Lenkijos Karalystės geografijos žodynu“, miestelis iš pradžių priklausė bajorų Bironų giminei. O vėliau atiteko bajorams Liutkevičiams (arba Liudkevičiams), kurie taipogi valdė ir Jasnogurką.[4] Bitautų giminė Upytės paviete žinoma nuo seno. Antai, jau 1546 m. karaliaus žemių valdytojas Mikalojus Mikolajevičius Bitautas minimas kaip pilies teisėjas ir Upytės bajorų pasiuntinys į valstybės Seimą.[5] Be to, lenkiškuose šaltiniuose rašoma, kad 1697 m. čia jau stovėjusi medinė bažnyčia (kiti šaltiniai, mini 1797 m.), kurią esą pastatė dvarininkas Juozapas Juodkevičius, o 1880 m. perstatė (restauravo) bajorai Liutkevičiai, pastarieji šiose žemėse gyveno iki XX a. pr.

Miestelis 19501963 m. buvo Vadaktų apylinkės centras. Šalia miestelio Kultūros centro 2016 m. lietuvių ir lenkų atstovai pasodino šimtą ąžuolų, šitaip kurdami "Lietuvos ir Lenkijos draugystės parką."[6] Be to, norėta H. Senkevičiaus vardu pavadinti miestelio biblioteką, tačiau tam pasipriešino vietos gyventojai.[7][8]

Vytauto paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. šalyje minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejų (mirties metines), miestelyje, šalia bažnyčios, spalio 27 d. iškilo akmeninis, piramidės formos, monumentas. Ant jo pritvirtintoje skydo formos granito plokštėje įrašytos valstybinio himno eilutėmis: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia. Tegul meilė LIETUVOS dega mūsų širdyse. Šis paminklas nesugriautas išstovėjo per visą sovietmetį. Panašus paminklas Vytautui išlikęs gretimame Genių kaime.

Literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julijus Kosakas "Kmita ir Olenka važinėjasi rogėmis per Užgavėnes," (1885 m.)

Miestelis patenka į Liaudos regiono šiaurės-vakarų dalį, priklausanti istorinei Žemaitijai – tai „mažoji Liauda“, dar kitaip vadinama „Sienkiewiczowska“ (Senkevičiaus), nes būtent ten vyksta Henriko Senkevičiaus romano „Tvanas“ (Potop, 1886 m.) veiksmas. Tai Bilevičių giminės žemėms: Biliūnai, Liubičiai, Mitriūnai ir Vadaktai, kuriuose romano autorius „įkurdino“ vieną iš savo veikėjų - lietuvaitę Olenką (Aleksandrą) Bilevičiūtę, turtingo Upytės medžioklio dukterį. Būtent šiame miestelyje O. Bilevičūtė 1655 m. sausio mėnesį sutinka ir įsimyli pulkininką, Oršos vėliavininką Andrių Kmitą iš Liubičių dvaro.

Buvo Žemaičiuose galinga giminė Bilevičių, vedanti savo pradžią nuo Mindaugo, plačiai susigiminiavusi ir visame Raseinių paviete didesnėje už kitas guodonėje laikoma. <...> Jų gimtinis lizdas, kuris yra po šiai dienai, vadinosi teippat Bilevičiais, bet apart jų turėjo jie daug kitų turtų ir aplinkiniuose Raseinių ir toliau ties Krekenava, pagal Liaudę, Šają, Nevėžį - net ten už Panevėžio. <...> Laikuose karaliaus Jono Kazimiero patriarka visų Bilevičių buvo Heraklijus Bilevičius, pulkininkas lengvos joties, Upytės pakamaris. <...> Heraklijui prigulėjo Vadaktai, Lubičas ir Mitrūnai, gulintieji arti Liaudės, aplinkui kaip marėmis, laukais smulkių bajorų aplieti.[9]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur. 1987 m.[11] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
39 90 106 206 280 256 227 178


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadaktuose 19572004 m. kunigavo poetas, tautosakininkas ir dvasininkas Antanas Valantinas (1916–2004). Palaidotas kaimo kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
  3. Vadaktai, Tarybų Lietuvos enciklopedija, T 4., Vilnius, 1988, 404 p.
  4. Wodokty, Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom XIII, 729 l., http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIII/729
  5. Vadaktų dvaro sodybos fragmentai, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/80f779ce-148a-4420-bca7-539f3f109ca8
  6. Giebułtowicz D., W Billewiczowskich Wodoktach, http://www.magwil.lt/material,w-billewiczowskich-wodoktach,329.html
  7. Bibliotece w Wodoktach zostanie nadane imię Henryka Sienkiewicza, http://wilnoteka.lt/artykul/bibliotece-w-wodoktach-zostanie-nadane-imie-henryka-sienkiewicza
  8. Baronienė D., Garsaus rašytojo atminimas įamžintas Vadaktuose, https://www.lzinios.lt/gimtasis-krastas/garsaus-rasytojo-atminimas-iamzintas-vadaktuose/229812
  9. Senkevičius H., Tvanas, 1 T., "Dirva," 1900, 8-9 p.
  10. Vadaktai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 631 psl.
  11. Vadaktai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 404 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vadaktai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 597 psl.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png ŠEDUVA – 22 km
SIDABRAVAS – 10 km
Praščiūnai – 6 km
Blank-50px.png
Valatkoniai – 14 km
BAISOGALA – 19 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šventupiai – 5 km
KREKENAVA – 13 km