Jonas Jagėla

Jonas Jagėla
Gimė	1945 m. birželio 29 d. Čivai, Kupiškio raj.
Mirė	2019 m. balandžio 17 d. (73 metai)
Tėvas	Juozas Jagėla
Motina	Paulina Čiurlytė

Veikla	skulptorius, dailininkas

Jonas Jagėla ( 1945 m. birželio 29 d. Čivuose, Kupiškio rajonas – 2019 m. balandžio 17 d.) – Lietuvos skulptorius, dailininkas. Dailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius.

Biografija

1952–1959 m. lankė Čivonių septynmetę mokyklą, 8 klases baigė Skapiškio vidurinėje mokykloje. 1961–1966 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, metalo specialybėje. 1966–1975 m. studijavo Vilniaus Dailės institute skulptūrą. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1983 m.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus skulptorius.

Jo darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, metaforiškumas, rimtis. J. Jagėla sukūrė garsiąją dvidešimties žymiausių Vilniaus universiteto profesorių biustų galeriją (M. Počobutas, J. Frankas, S. B. Jundzilas, J. Rustemas, L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, A. Nemčiauskas ir kt., Vilniaus universiteto kolonų salė, Vilnius, 1976–1979 m.). Taip pat žymiųjų Vilniaus universiteto profesorių bei auklėtinių – Ž. Liauksmino, I. Onacevičiaus, I. Domeikos, E. Eichvaldo, J. P. Franko, J. Jablonskio – figūrinius portretus (koridorius prie Vilniaus universiteto kolonų salės, 1984–2004 m.).

2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.

Kūrė monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką. Daug darbų rezistencijos ir tremties temomis:

Ukmergės krašto tremtiniams (Dukstynos kapinės, 1990 m.),
Algimanto apygardos partizanams (Troškūnai, 1996 m.),
Didžiosios Kovos apygardos partizanams, ryšininkams ir rėmėjams (Gelvonai, 1998 m.),
Lietuvos tremtiniams (Spaskas, Kazachstanas, 2004 m.),
generolui Jonui Žemaičiui (Palanga, 2004 m.),
Lietuvos tremtiniams Jakutijoje (Vilnius, 2006 m.),
Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę (Rozalimas, 2006 m.),
Lietuvos tremtiniams (Aukų g., Vilnius, 2006 m.)
Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės (Svėdasai, 2009 m.) ir kt.,^[1]
Memorialas 1949 metų vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijai ir jos signatarams (Minaičiai, 2010 m.),
Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui, (Raižiai, Alytaus r., 2010 m.)
1941 m. masinių žudynių vietoje Titnago g., (Vilnius, 2011 m.).
Žemaitijos kariams savanoriams (1918-1991) (Palanga, 2014 m.),
Lazdijų krašto partizanams (Seirijai, Lietuva, 2018 m.),
Sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos respublikos 1918-1940 m. vyriausybių nariams (Kaunas, 2018 m.),
Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (Lemontas, Čikaga JAV, 2018 m.),
Partizanų vadams J. Žemaičiui-Vytautui ir P. Bartkui-Žadgailai (Raseiniai, 2019 m.).^[2]