Jonas Jagėla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Jagėla
Gimė: 1945 m. birželio 29 d.
Čivai, Kupiškio raj.
Mirė: 2019 m. balandžio 17 d. (73 metai)
Tėvas: Juozas Jagėla
Motina: Paulina Čiurlytė
Veikla: skulptorius, dailininkas

Jonas Jagėla (g. 1945 m. birželio 29 d. Čivuose, Kupiškio rajonas – m. 2019 m. balandžio 17 d.) – Lietuvos skulptorius, dailininkas. Dailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19521959 m. lankė Čivonių septynmetę mokyklą, 8 klases baigė Skapiškio vidurinėje mokykloje. 19611966 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, metalo specialybėje. 19661975 m. studijavo Vilniaus Dailės institute skulptūrą. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1983 m.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus skulptorius.

Jo darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, metaforiškumas, rimtis. J. Jagėla sukūrė garsiąją dvidešimties žymiausių Vilniaus universiteto profesorių biustų galeriją (M. Počobutas, J. Frankas, S. B. Jundzilas, J. Rustemas, L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, A. Nemčiauskas ir kt., Vilniaus universiteto kolonų salė, Vilnius, 1976–1979 m.). Taip pat žymiųjų Vilniaus universiteto profesorių bei auklėtinių – Ž. Liauksmino, I. Onacevičiaus, I. Domeikos, E. Eichvaldo, J. P. Franko, J. Jablonskio – figūrinius portretus (koridorius prie Vilniaus universiteto kolonų salės, 1984–2004 m.).

2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.

Kūrė monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką. Daug darbų rezistencijos ir tremties temomis:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Jonas Jagėla“. Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2010-09-22. Nuoroda tikrinta 2014-02-28. 
  2. Nepriklausomybės gynėjų aikštėje – paminklai Lietuvos partizanų vadams. manoraseiniai.lt