Antanas Aleksandravičius
| Antanas Aleksandravičius | |
|---|---|
| |
| Antanas Aleksandravičius (1939 m.) | |
| Gimė | 1885 m. gruodžio 3 d. Gluosninkai, Alytaus apskritis |
| Mirė | 1970 m. vasario 4 d. (84 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Veikla | skulptorius, pedagogas |
Antanas Aleksandravičius (1885 m. gruodžio 3 d. Gluosninkai, Alytaus apskritis – 1970 m. vasario 4 d. Kaunas) – Lietuvos skulptorius, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šeima buvo gausi, dešimt vaikų. Tačiau ankstyvojoje vaikystėje, ganydamas gyvulius su vyresniaisiais broliais, Antanas jau lipdydavo iš molio gyvulėlius, paukščius, drožė iš medžio, piešė anglimi. Anksti neteko tėvų. Vyresniojo brolio Aleksandro žmona Marija, matydama keturiolikmečio jaunuolio polinkį dailei, nuvežė jį į Krosną pas tautodailininką Matą Kasiulį. Čia Antanas per pustrečių metų išmoko ne tik dailydžiauti, bet ir piešti, auksuoti. Brolienė Marija už mokslą M. Kasiuliui mokėjo po 80 caro rublių. Tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai. Visą gyvenimą A. Aleksandravičius buvo dėkingas brolienei. Mat ji buvo kilusi iš garsių bajorų Kraševskių giminės, itin apsišvietusi ir turėjo menininkės gyslelę.
Būdamas 18 metų išvažiavo į Suvalkus pas jau gerai žinomą bažnyčių meistrą Adomą Karalių. Pastarasis daugiausia darydavo altorius, o jaunajam mokiniui patikėdavo ornamentų drožimo darbus. Kartu jie 1901–1905 m. apkeliavo daugelį bažnyčių Lietuvoje ir Lenkijoje. Puošdamas bažnyčias jaunasis meistras susipažino su bažnytinių daiktų ir skulptūrų fabriką Varšuvoje turėjusiu Boleslovu Špetkovskiu.
1905–1906 m. dailės mokėsi B. Špetkovskio studijoje Varšuvoje. Gyveno pas jau žinomą poetą Ksaverą Sakalauską-Vanagėlį. Kai iškilo grėsmė būti paimtam į caro kariuomenę, savo globėjo poeto patartas ir jo padedamas, išvyko į Ameriką. 1907–1910 m. skulptūrą studijavo Čikagos dailės institute (Art Institute of Chicago). Dar besimokant institute sukūrė beveik pustrečio metro bareljefą „Kristaus užgimimas“ ir Kristaus statulą. Ketvirtaisiais studijų metais sukūrė kunigaikščių Gedimino ir Kęstučio bei „Vyties“ bareljefus.[1] 1911–1918 m. lankė garsiąją Dailės akademiją Sankt Peterburge.
1913 m. vadovavo Kauno dailiųjų amatų mokyklai. 1914–1918 m. gyveno Petrograde, 1919–1922 m. Marijampolėje, mokytojavo gimnazijoje, nuo 1922 m. Kaune. 1935 m. spaudoje buvo skelbiama apie skulptoriaus varžytynes.[2] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[3]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1910 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų. Didžiausią ir vertingiausią kūrybos dalį sudaro kultūros ir meno veikėjų bareljefiniai portretai, biustai. Jie realistiniai, turi akademizmo, natūralizmo bruožų. XX a. pradžios dailės naujovės pasireiškė impresionistinėse psichologinio portreto studijose. Sukūrė paminklinių skulptūrų, antkapinių paminklų, keletą kamerinių skulptūrų („Aneliukė“, „Šypsena“). Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu sukūrė per 600 originalių skulptūros darbų, tarp kurių visa plejada žymiausių Lietuvos šviesuolių, politikų, dvasininkų, daugybė miestų ir miestelių herbų.
1923 m. išleido vadovėlį „Braižinėliai ir paišinėliai pradžios mokykloms“.[4][5]
Biustai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vincas Kudirka, 1910 m. Kaunas
- Jonas Basanavičius, prieš 1923 m. Kaunas
- Juozas Naujalis, prieš 1923 m. Kaunas
- Česlovas Sasnauskas, 1925 m. Kaunas
- Tomas Ferdinandas Žilinskas, 1931 m. Veiveriai
- Antanas Strazdas, 1933 m. paminklas, Kamajai
- Mikas Petrauskas, 1935 m. Kaunas
- Kazimieras Jaunius, 1935 m. Kaunas
- Jonas Basanavičius, 1935 m. Kaunas
- Antanas Vienuolis, 1953 m. Kaunas
- Kristijonas Donelaitis, 1963 m. Kaunas
Antkapiniai paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pieta, 1926 m. Kaunas, Aleksoto senosios kapinės
- Vincas Žilionis, 1964 m. Kaunas, Petrašiūnų kapinės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Petras Katinas. Profesionaliosios lietuvių dailės patriarchas // XXI amžius, Nr. 96 (1397), 2005-12-21
- ↑ Varžo skulpt. Aleksandravičių // Diena, Nr. 28 (832), 1935-07-14 – 2 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=ALEKSANDRAVI%C8IUS%20ANTANAS[neveikianti nuoroda]
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Antanas Aleksandravičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 39
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Antanas Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 310 psl.