Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vytauto Didžiojo paminklai stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines.

Nuotrauka Vieta Rajonas Atidengtas Autorius Kita informacija
Alksnėnai, Vytauto paminklas.JPG Alksnėnai Kėdainių raj. 1993 m. tautodail. Gendrikas Galvanauskas Biustas buv. Vytauto Didžiojo vardo pradinės mokyklos kiemelyje. Po biustu skyde įrašyta: Vytautas/ Didysis/ 1932-1430/ LDK. Pagamintas iš ąžuolo. Idėjos autorė mok. Aluona Saveikienė
Ąžuolų Būda Kazlų Rūdos sav. 1931 m. spalio 11 d. Stovėjo Varnabūdės miške. Bokšto pavidalo, sumūrytas iš akmenų. Pastatytas Kazlų Rūdos miškų urėdijos tarnautojų ir urėdo lėšomis. Laukymė apsodinta ąžuolais ir uosiais. Sovietmečiu nugriautas.
Ažušilė, LDK Vytauto kryžius.JPG Ažušilė Ignalinos raj. 1930 m. Paminklinis kryžius Vytauto Didžiojo garbei, pastatė šv.Kazimiero draugijos kaimo skyrius. Pagamintas iš siauruko bėgių.
Bardiškiai (Pakruojo r.). Vytautas.JPG Bardiškiai Pakruojo raj. 1930 m. skulpt. Antanas Nesavas 2008 m. restauruotas [1] (projekto vykdytojas: LR Restauratorių sąjunga). Gretimame Lauksodžio kaime ta pačia proga pastatytas paminklas Vytauto motinai Birutei. Paminklai sovietmečiu nebuvo suniokoti.
Betygala7.JPG Betygala Raseinių raj. 1930 m. skulpt. Petras Aleksandravičius Pastatytas vietos šaulių rūpesčiu centrinėje aikštėje, restauruotas 1980 m.
Koplytstulpis vytautui.jpg Birštonas 1982 m. skulpt. Ipolitas Užkurnys Koplytstulpis stovi Birštono piliakalnio (vad. Vytauto Didžiojo kalnu) papėdėje. Ant jo pateikta informacija apie piliakalnį.
VytautasBirstone.png Birštonas 1998 m. skulpt. Gediminas Jokūbonis Paminklas iš šviesiai rausvo granito. Skulptorius „grąžino“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos.
Brestas Baltarusija 2009 m. liepos 25 d. skulpt. Aleksiejus Pauliučiukas Miesto centre, Gogolio ir Sovietskaja gatvių sankryžoje, esančiame 15 m aukščio paminkle pavaizduoti: Vytautas Didysis ir jo vietininkas Breste Vladimiras Vosylkaitis, o taip pat Mikalojus Radvila Juodasis. [2]
Vytauto Didziojo skulptura Burbiskyje.jpg Burbiškis Radviliškio raj. 1912 m. skulpt. Kazimieras Ulianskis Seniausias išlikęs Vytauto paminklas Lietuvoje. Pastatytas dvaro parke, išsaugotas sovietmečiu.
Cinkiškiai1.JPG Cinkiškiai Kauno raj. 2010 m. tautodail. Adolfas Teresius Pastatytas Žalgirio parke
Gardinas Baltarusija 1998 m. Lietuvių bendruomenės Gardine pastangomis, stovi prie kelio į Senąją pilį. [3]
Garždelės Vytauto paminklas 2010.JPG Gargždelė Kretingos raj. aut. Vytautas Petrauskas Pastatytas V. Petrausko sodyboje
Girios (Baltarusija, Astravo rajonas) Baltarusija Pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išsaugotas tarybiniais laikais. [4]
Monument Of Vytautas Juodeikiai.jpg Juodeikiai Joniškio raj. 1936 m. Juozas Šauleckas iš Miknaičių Pastatytas prie Žagarės-Kužių ir Jankūnų-Martyniškio kelių sankryžos, betoninis. 1990 m. atkurtas senasis tekstas ir bareljefai.
Jurbarkas vutautas 2010.jpg Jurbarkas 1930 m. skulpt. Vincas Grybas Vytauto parke, netoli Jurbarko 3 vidurinės mokyklos. 1989 m. paminklas restauruotas, pritvirtinta nauja plokštė su įrašu.
Kalevų kaimas Pakruojo raj. 1930 m. Betoninis paminklas-kryžius, pastatytas kaimo jaunimo
Kalviškiai, Vytauto paminklas.JPG Kalviškiai Visagino sav. apie 1930 m. Akmenis vežė ir paminklą statė visas kaimas, statyba truko kelis metus. Vietoj planuoto 22 m aukščio pastatytas 16 m paminklas
Kaunas 1932 m. rugsėjo 7 d. skulpt. Vincas Grybas Bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pristigus lėšų, karininkai parėmė paminklo statybą, ir jis 1932 m. atsirado Panemunėje, arčiau kareivinių. 1952 m. paminklas nugriautas ir sunaikintas.
Kaunas 1990 m. liepos 15 d. skulpt. Juozas Zikaras, archit. Jurgis Bučas Panemunėje buvęs paminklas atstatytas prie Kauno miesto savivaldybės pastato (Laisvės alėja, Kauno naujamiestis).
Vytautas Didysis Vytauto bažnyčioje.JPG Kaunas 1991 m. skulpt. Gediminas Jokūbonis Paminklas Vytauto bažnyčioje
Vytauto paminklas Linksmadvaryje (Kaunas).JPG Kaunas 2011 m. liepos 15 d. tautodail. Algimantas Kulieša Paminklas Aleksote, Universiteto g., išdrožtas iš galingos, Lakūnų plente augusios tuopos.[5]
Vytautas Didysis Karo muziejuje (Kaunas).JPG Kaunas 1934 m. skulpt. Vincas Grybas Paminklas Karo muziejaus Vytauto kapeloje. [6]
Paminklas Vytautui Kernavėje.JPG Kernavė Širvintų raj. 2003 m. spalio 3 d. Pašventinta spalio 26 d. Paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau projekto nepatvirtino Kernavės rezervatas, todėl galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.
Keturiasdešimt Totorių, akmuo Vytautui.JPG Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus raj. Paminklinis akmuo Lietuvos totorių globėjui Vytautui Didžiajam prie mečetės. Užrašas arabų ir lietuvių kalbomis.
Grunwald (Žalgiris) monument in Krakow (detail Vytautas).jpg Krokuva Lenkija 1910 m. skulpt. Antanas Vivulskis Viena iš paminklo Žalgirio mūšiui atminti skulptūrų.
Vytautas K.Naumiestyje.jpg Kudirkos Naumiestis Šakių raj. 1931 m. Pastatytas prie Lietuvos muitinės, vietoje vokiečių per I Pasaulinį karą pastatyto pergalės paminklo. Apie 1948 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
PaminklasVytautuiKvėdarnoje.JPG Kvėdarna Šilalės raj. 1930 m.
Laukuva Šilalės raj. 1930 m. Pastatytas miestelio centre, priešais bažnyčią. Trikampio plano, akmeninis, su geležiniu kryžiumi viršuje. Šalia paminklo stovėjo stiebas vėliavai. Apie 1946 m. nugriautas.
Lygumupaminklas.jpg Lygumai Pakruojo raj. 1930 m. Pastatytas miestelio aikštėje
Luokė Telšių raj. 1930 m. meistras Kostas Vaigauskas 6 m aukščio kvadrato plano betoninis stulpas, tinkuotas. Lėšų statybai suaukojo vietos gyventojai. 1957 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Margionys Varėnos raj. Apie 1930 m. Kaimo gyventojai pastatė Vytauto garbei medinį kryžių, kurį saugojo nuo sunaikinimo. [7]
Vytautas of Marijampolė.jpg Marijampolė 2010 m. gegužės 22 d. skulpt. Julius Narušis Paminklas turėjo būti pastatytas tarpukariu, tačiau nesuspėta – sutrukdė karas. Iš Novodanilovsko granito 9 m aukščio paminklas stovi Vytauto parke.
Medingenai vytauto paminklas.jpg Medingėnai Rietavo sav. 1931 m. Stovi prie medinės šv. Trejybės bažnyčios, betoninis. Statė vietos šauliai. 1962 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Naravai Prienų raj. 1935 m. birželio 4 d. Broliai Jonas ir Kazys Kalpokai Už santūriomis tautinėmis spalvomis dažyto dvigubo Vytauto kryžiaus pastatymą kaimiečiai kalėjo: Jonas-Gardine , o Kazys-Gardine ir Vilniuje. Apie 1939-40 m. kryžius savaime nunyko. [8]
1000 Vitovt.jpg Naugardas Rusija 1862 m. skulpt. Michailas Mikešinas Viena iš figūrų Rusijos tūkstantmečio paminkle.
Pabiržė, Vytautas Didysis.JPG Pabiržė Biržų raj. 1930 m. Pastatytas prie bažnyčios, betoninis. Manoma, kad jį sukūrė skulpt. Juozas Zikaras. 1944 m. vasarą bombarduojant miestelį biustas nukrito nuo postamento. 1990 m. paminklas atstatytas. Biusto kopiją padarė skulpt. Vladas Žuklys.
Pajevonys Vilkaviškio raj. 1935 m. skulpt. Antanas Aleksandravičius Paminklo aukštis siekia 4 m, betoninis. Restauruotas 1994 m. ir 2003 m.
Pašatrija Telšių raj. 2017 m. skulpt. Antanas Kmieliauskas Paminklo aukštis 4,5 m, granitinis. Skirtas Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms [9]
Pelesa Baltarusija 2010 m. rugsėjo 23 d. tautodail. Algimantas Sakalauskas Paminklas 4,7 m aukščio, ąžuolinis, pastatytas šalia Pelesos šv. Lino bažnyčios ir Pelesos privačios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba. Paminklo statybos iniciatoriai – Pelesos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Gimtinė“.
Perloja-Vytautas-01.jpg Perloja Varėnos raj. 1931 m. liepos 19 d. Projektą sukūrė dail. Petras Tarabilda, dirbo archit. Stasys Neliubšis 8,3 m aukščio, su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Paminklą kaip laisvės simbolį po II pasaulinio karo sovietai ne kartą mėgino nugriauti, tačiau paminklas išliko, kadangi perlojiškiai tam trukdė, be to, jį statant, buvo panaudoti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros.
Pikeliai1.JPG Pikeliai Mažeikių raj. 1930 m. Remontuotas 1988 m.
2010 09 05 3Kaltinėnupiliakalnis53.JPG Pilės Šilalės raj. 1990 m. Medinis, stovi Kepaluškalnio papėdėje
Radviliškis 1930 m. Obeliskas pastatytas Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono kareivinių kieme, betoninis. 6-ajame dešimtmetyje nugriautas. 1989 m. restauruotas ir atstatytas.
Raižiai, Vytauto paminklas.JPG Raižiai Alytaus raj. 2010 m. birželio 26 d. skulpt. Jonas Jagėla Daugiau nei 5 m aukščio ir per 10 tonų sveriantis tamsiai pilkos spalvos granito paminklas pastatytas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva. Viršuje granite iškalti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak-Tamga, vidurinėje dalyje – Vytauto Didžiojo valdymo, totorių atsikėlimo į LDK ir Žalgirio mūšio metai. Apatinę paminklo dalį juosia užrašas: Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas.
Randamonys, LDK.JPG Randamonys Druskininkų sav. 1930 m. Cementinis paminklas su kaltiniu kryžiumi ir pritvirtinta LDK Vytauto porcelianine nuotrauka. Vietos gyventojų atnaujintas sovietmečiu ir 2015 m.
Reskutenu Vytauto paminklas Pervieniskese.jpg Reškutėnai Švenčionių raj. 1930 m. Pastatytas J. Vinciūno rūpesčiu prie Žaugėdos upelio. Pirmasis toks paminklas lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Už tai lenkų valdžia J. Vinciūną ir jo draugijos narius nubaudė.
Paminklas Vytautui Rizgunuose.jpg Rizgūnai (Ceikinių seniūnija) Ignalinos raj. 1930 m. Paminklas yra 5 m aukščio, sukurtas iš betono, natūralaus akmens, papuoštas metaliniu kryžiumi.
Seda. Paminklas Vytautui D., 2006-09-02.jpg Seda Mažeikių raj. 1931 m. lapkričio 22 d. akmenkalys Povilas Bielskis 1984 m. restauruotas
Šakarniai Pasvalio raj. 1930 m. Kryždirbys Stanislovas Gegeckas Meniškai drožinėtas kryžius su Vytauto Didžiojo skulptūra, pastatė kaimo jaunimas. Pokaryje sunyko, jo elementai eksponuojami Pasvalio muziejuje.
Vytautas monument in Old Trakai.jpg Senieji Trakai Trakų raj. Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu
Trakai vytautas stella.jpg Trakai
Vadaktai Radviliškio raj. 1930 m.
Veliuona vytautas.jpg Veliuona Jurbarko raj. 1930 m. Apolinaras Šimkūnas Stovi priešais Veliuonos bažnyčią
Vidugiriai Lenkija 1930 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu
Vytauto Did=iojo paminklas Vieksniuose.JPG Viekšniai Mažeikių raj. 1930 m. liepos 13 d. Kostas Remeika iš Veiviržėnų 4 m aukščio, betoninis. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje – šv. Aloyzas, Trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis – meška. 19831984 ir 1999 m. restauruotas.
Vytautas the Great statue 03937.JPG Vilnius Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu. Vilnius, Birutės g. 2 (vaikų darželio Birutė teritorijoje)
Vilnius Medinis paminklas prie Santariškių ligoninės. Vilnius, Santariškių g. 2
Vilnius Biustas šv. Mikalojaus bažnyčioje
Vilnius 2009 m. (projektas) skulpt. Gediminas Karalius Susikūrusi iniciatyvinė grupė siekia Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms pagal skulpt. G. Karaliaus projektą Pilių teritorijoje pastatyti paminklą Vytautui. [1]
Vilnius Medinė skulptūra prie Krašto apsaugos pastato Viršuliškių g. 36
Vištytis Vilkaviškio raj. 1927 m. rugpjūčio 27 d. Paminklui panaudotas I Pasaulinio karo metais pastatytas obeliskas. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Antanas Smetona. 1989 m. paminklas atkurtas.
Vyzuonos vytauto paminklas.jpg Vyžuonos Utenos raj. 1931 m. Stasys Gučius, Kostas Saladžius, Pranas Zabulionis 6 m aukščio paminklas, pastatytas ant Kartuvių kalno. Statė paaugliai (piemenys): Stasys Gučius, Kostas Saladžius ir Pranas Zabulionis. 1989 m. restauruotas.
Žagariai Lenkija 1935 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu
Žvikeliai Lenkija 1930 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu

Išnašos[redaguoti vikitekstą]

  1. Pamnklo Vytautui Bardiškiuose restauravimas
  2. Paminklas Bresto Tūkstantmečiui
  3. Respublikinė Baltarusijos lietuvių bendruomenė. (Parengė Bendruomenės pirmininkė Vitalija Palubaitytė - Kolesnikova)
  4. [http://www.gerveciai.is.lt/lgodos/archyvas/lg_2010_07.php#lietuviskumo_kri%7C- | || Ąžuolų Būda || 1931 m. spalio 11 d. || || Stovėjo Varnabūdės miške. Bokšto pavidalo, sumūrytas iš akmenų. Pastatytas Kazlų Rūdos miškų urėdijos tarnautojų ir urėdo lėšomis. Laukymė apsodinta ąžuolais ir uosiais. Sovietmečiu nugriautas.sleliai Justas Jasėnas. Lietuviškumo krisleliai Baltarusijos žemėse]
  5. Paminklas Aleksote
  6. Vytauto kapelos ekspozicija
  7. Valerijus Voroninas.Vytauto kryžius Naravuose
  8. Valerijus Voroninas.Vytauto kryžius Naravuose
  9. Pamiklas Ūkininko skulptūra sužavėjo Žemaitiją

Literatūra[redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Didysis ir mes (sud. J. Bučas, R. Mačikėnienė). - Kaunas: Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, 1991.
  • Nukentėję paminklai (sud. Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. - 246 p.: iliustr. - ISBN 5-420-01237-5